x

Pasinaudokite galimybe užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui

2021 lapkričio 16 d.
f in @

Pasak LSMU Kauno ligoninės Diagnostikos klinikos vadovo gydytojo radiologo endoskopuotojo Mindaugo Gajausko, dalis žmonių gėdijasi atlikti kolonoskopiją, skiriamą išmatose aptikus slapto kraujo. Tačiau, gydytojo žodžiais, kito tyrimo, geriau aptinkančio ir padedančio pašalinti adenominius storosios žarnos polipus, iš kurių gali išsivystyti vėžys, nėra.

– Kuo svarbi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa?

– Šioje programoje kviečiami dalyvauti visi 50–74 metų Lietuvos gyventojai, vyrai ir moterys. Iš pradžių šeimos gydytojas paskiria slapto kraujo testą. Juo tiriamas kraujo kiekis išmatose. Šis testas paprastai atliekamas namuose. Jei žmogus vyresnio amžiaus, sunkiau orientuojasi, jam gali būti atliekamas koprologinis tyrimas poliklinikoje.

Storosios žarnos vėžys ateina tyliai. Žmogus paprastai visiškai niekuo nesiskundžia, gyvena įprastą gyvenimą. Nei jam dantenos kraujuoja, nei kraujuojantis hemorojus atsiranda, tačiau slapto kraujo testas gali būti teigiamas. Tas testas labai jautrus. Jis reaguoja ne į procentinę kraujo išraišką išmatose, o į absoliutų eritrocitų skaičių išmatose. Jei šis testas teigiamas, t.y., jei išmatose randama slapto kraujo, šeimos gydytojas rašo siuntimą atlikti kolonoskopijos tyrimą. Šis tyrimas atliekamas pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose.

– Koks tyrimas yra kolonoskopija ir kodėl svarbu jį atlikti?

– Kolonoskopija – tai endoskopinis (atliekamas endoskopu – vamzdelio pavidalo prietaisu, turinčiu optinę sistemą ir šviesos šaltinį, – red. past.) storosios žarnos ir dalies plonosios žarnos tyrimas, skirtas storosios žarnos ligų diagnostikai.

Deja, dalis žmonių šio testo gėdijasi ir neatvyksta jo atlikti net po teigiamo slapto kraujo testo. Tačiau to kaina gali būti didžiulė. Atliekant kolonoskopiją, nedideli, iki 1 cm skersmens, storosios žarnos adenominiai polipai pašalinami iš karto. Pašalinti nedidelį adenominį polipą – penkių minučių darbas. Iš didesnių polipų kolonoskopijos metu paimama biopsija. Medžiagos ėminį ištyrus, vėliau tokie adenominiai polipai šalinami atskiros operacijos metu. Laiku neatlikus kolonoskopijos ir nepašalinus adenomos, ji gali pavirsti adenokarcinoma, o tai – jau vėžinis darinys. Kol iš 5 mm skersmens adenominio polipo išsivysto onkologinė liga, paprastai praeina 4–7 metai. Tai priklauso nuo žmogaus gyvensenos, jo imuninės sistemos atsako ir pan. Taigi, adenoma turi blogą potencialą. Dėl to aptikę adenomų jas šaliname.

Žmonės paprastai bijo kolonoskopijos, klausia, gal galima tai atlikti su kapsule. Šioje srityje daugiausia yra padirbėję Izraelio mokslininkai. Žmogus praryja kapsulę, iš kurios yra fotografuojamas žmogaus virškinamasis traktas. Paskui ta kapsulė natūraliu būdu iškeliauja laukan, tada medikai turi tūkstančius nuotraukų, kurias gali analizuoti. Tačiau biopsija šio tyrimo metu nepaimama. Kitas dalykas, gali atsitikti taip, kad kapsulėje esanti fotokamera adenomos net nenufotografuos. Taigi, kolonoskopija išlieka auksinio standarto procedūra, skirta storosios žarnos adenominiams polipams identifikuoti ir pašalinti.

– Kaip reikia pasiruošti kolonoskopijai?

– Tiriamojo žarnynas turi būti išvalytas. Iš anksto žmogus turi išgerti specialių vaistų ir pas mus ateiti jau išsivalęs žarnyną. Prieš kolonoskopijos procedūrą žmogus yra užmigdomas arba primigdomas. Užmigdo gydytojas anesteziologas, o primigdome mes, suleisdami į veną stiprių trumpai veikiančių migdomųjų vaistų kartu su tam tikru skausmo malšinamuoju preparatu.

– Kokie kiti endoskopiniai virškinimo sistemos tyrimai atliekami LSMU Kauno ligoninės Diagnostijos klinikoje?

– Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pakitimus padeda nustatyti kitas endoskopinis tyrimas gastroskopija. Šiuose organuose gana dažnai aptinkama patologija, ypač šiais laikais, kai visi patiriame daug streso, kai didelis populiacijos užkrėstumas helicobacter pylori bakterijomis. Net apie 60 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę šia bakterija. Mes ja užsikrečiame maždaug iki penkerių metų amžiaus nuo tėvų, nešiojamės ir patys perduodame ją artimiausio rato žmonėms. Žinoma, kaip šunys vieni būna pikti, aršūs, kiti – nelabai, taip ir ši bakterija. Svarbu, kaip mūsų organizmas su ta bakterija draugauja.

Ši bakterija yra viena pagrindinių opaligės ir onkologinių virškinimo sistemos ligų sukėlėjų, tarp jų – skrandžio vėžio.

Kalbėjosi Vaida Milkova („Kauno diena“)