Kovo 20-ąją minima Tarptautinė laimės diena, kurią 2012 m. paskelbė Jungtinių Tautų generalinė asamblėja. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai – emocinė savijauta daro reikšmingą įtaką bendrai žmogaus būklei ir sveikimui.
„Emocinė sveikata veikia tarsi filtras, per kurį matome ir vertiname pasaulį. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip jaučiamės, bet ir kaip interpretuojame kasdienes patirtis. Jei emocinė sveikata yra prasta, net ir geri dalykai gali nebedžiuginti. Neveltui Aristotelis teigė: „Laimė yra gyvenimo prasmė ir tikslas, visa žmogaus egzistencijos esmė.“ Svarbu suprasti, kad emocijos susijusios su fiziniais ir cheminiais procesais organizme – jos veikia energijos lygį, miegą, imunitetą ir bendrą savijautą. Gera emocinė sveikata padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčių, geriau susidoroti su stresu ir gyventi pilnavertiškiau“, – teigia medicinos psichologė Evelina Palaitytė-Urbonė.
Neretai sunku atpažinti, kad mūsų prastą savijautą lemia ne kas kita, o būtent emocinės sveikatos suprastėjimas. Psichologė dalinasi patarimais, kaip tai atpažinti.
„Vienas svarbiausių rodiklių – mūsų pačių savijauta. Visi patiriame emocinių pakilimų ir nuosmukių, ir tai yra natūrali gyvenimo dalis. Tačiau verta sunerimti tuomet, kai nemaloni emocinė būsena užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – darbui, santykiams, poilsiui ar net paprastoms kasdienėms veikloms. Tuomet svarbu sustoti ir sąmoningai paklausti savęs: kaip aš jaučiuosi? Kas sukelia man šiuos jausmus? Pabandykite įvardyti savo emocijas, suprasti, kas jas sukėlė, ir pagalvoti, ar galite sau kuo nors padėti. Svarbu nepamiršti, kad ignoruojami emociniai sunkumai linkę gilėti. Ilgainiui jie gali pasireikšti ne tik emociniais, bet ir fiziniais ar psichikos sveikatos negalavimais, pavyzdžiui, miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu ar tokiomis būklėmis kaip depresija. Rūpinimasis emocine sveikata – brandus ir atsakingas santykis su savimi.”
Psichologė pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip formuojame savo įpročius. „Net labai nedideli pokyčiai – pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas ar nedidelė pauzė dienos eigoje – ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį emocinei savijautai.”
Jei patiriate psichologinių sunkumų, verta kreiptis psichologo konsultacijai – specialistai padės įvertinti jūsų būseną ir pasiūlys tinkamiausius sprendimus.
Registruotis konsultacijai galima LSMU Kauno ligoninė Konsultacijų poliklinikoje (Josvainių g. 2, Kaunas): telefonu +370 37 213 300 arba per e. sveikatos registracijos sistemą.