Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai neprasideda staiga. Jos tyliai formuojasi metų metus, kol pirmasis ženklas tampa infarktu ar insultu. Būtent todėl specialistai kartoja: didelės dalies atvejų galima išvengti, jei rizika būtų įvertinta laiku.
Lietuvoje šios ligos užima pirmą vietą tarp visų mirčių ir sudaro net 54 proc. Tačiau, anot medikų, iki 80 proc. atvejų siejama su veiksniais, kuriuos galima kontroliuoti, jei jie pastebimi ir vertinami laiku.
Didžiausias iššūkis – tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos ilgai „tyli“. Rizika kaupiasi pamažu, o pirmasis akivaizdus signalas neretai būna jau rimtas širdies ir kraujagyslių sutrikimas.
LSMU Kauno ligoninės Kardiologijos konsultacijų poliklinikos vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Jolanta Laukaitienė atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksniai dažnai veikia kartu. Lietuvoje kas antras suaugęs žmogus turi antsvorio ar nutukimą, o tai reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Prie to prisideda padidėjęs cholesterolis, aukštas kraujospūdis, neretai – ir nenuoseklus vaistų vartojimas.
„Svarbiausia kryptis – ligų prevencija. Turime suvaldyti rizikos veiksnius, kad jos apskritai neišsivystytų“, – sako gydytoja.
Širdies ir kraujagyslių ligos neišsivysto per naktį – tai ilgas procesas, kurį galima suvaldyti ar pristabdyti, jei rizikos veiksniai vertinami ir koreguojami laiku. Net nedideli gyvenimo pokyčiai – nuo mitybos iki fizinio aktyvumo – ilgainiui reikšmingai mažina riziką.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa
Ši programa, vykdoma pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintą tvarką, skirta 40-60 metų (imtinai) vyrams ir moterims. Jos tikslas – kuo anksčiau įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir užkirsti kelią jų išsivystymui.
Kelias prasideda nuo šeimos gydytojo. Jis įvertina pagrindinius rizikos veiksniu, sveikatos rodiklius ir, prireikus, sudaro individualų rizikos mažinimo planą. Jei nustatoma didelė rizika, pacientas siunčiamas išsamesniems tyrimams į specializuotus centrus, o jeigu to reikia- skiriamas gydymas.
Atliekami pagrindiniai tyrimai – nustatomas gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma bei vertinami kiti rodikliai, leidžiantys įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrimų dažnis priklauso nuo nustatytos rizikos: esant labai didelei rizikai – kasmet, didelei – kas dvejus metus, mažesnei ar vidutinei – kas ketverius metus.
LSMU Kauno ligoninės gydytoja kardiologė pabrėžia: svarbiausia – laiku įvertinti riziką ir imtis veiksmų dar prieš atsirandant komplikacijoms.
„Labai svarbu suvaldyti šių ligų rizikos veiksnius, kad būtų užkirstas kelias jų išsivystymui ir išvengta ankstyvų sunkų širdies ligų“.
Liga, kuri ilgai nejuntama
Šios ligos dažnai vystosi nepastebimai. Pirmieji požymiai neretai pasireiškia jau ligai pažengus.
„Procesai vyksta lėtai, organizmas prie jų prisitaiko. Aterosklerozė progresuoja dešimtmečiais, todėl žmogus ilgai nejaučia pokyčių“, – aiškina specialistė.
Net ir padidėjęs kraujospūdis dažnai nejaučiamas, todėl ši būklė neretai lieka nepastebėta. Pirmieji signalai būna migloti – nuovargis, dusulys, sumažėjęs fizinis pajėgumas – ir dažnai nuvertinami.
Ankstyvas įvertinimas – svarbiausias žingsnis
Ankstyvas rizikos įvertinimas leidžia veikti dar prieš atsirandant simptomams.
„Svarbu kuo anksčiau nustatyti padidėjusią riziką ir ją sumažinti“, – sako prof. dr. J. Laukatienė,
Pasak jos, svarbiausia matyti bendrą vaizdą, nes rizikos veiksniai dažnai susiję tarpusavyje. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti kūno svoriui, kraujospūdžiui, cholesterolio ir gliukozės kiekiui.
Rizikos, kurios dažnai nuvertinamos
Nors genetika turi reikšmės, didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai daro ir kasdieniai įpročiai. Mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, ilgalaikis stresas ir prastas miegas – tai pagrindiniai veiksniai, kurie palaipsniui didina ligų tikimybę.
Riziką dar labiau sustiprina tokie medicininiai veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, sutrikusi gliukozės apykaita. Reikšmingą įtaką turi ir antsvoris bei nutukimas, kurie dažnai susiję su keliais rizikos veiksniais vienu metu.
Pasak specialistų, problema ta, kad šie veiksniai dažnai nesukelia aiškių pojūčių. Dėl to jie ilgą laiką lieka neįvertinti arba nuvertinami, o reali rizika didėja pamažu.
Dar viena dažna klaida – klaidingas savijautos vertinimas. Manoma, kad jei nėra nusiskundimų, nėra ir sveikatos problemų. Dėl to atidedamos profilaktinės patikros, nenuosekliai vartojami paskirti vaistai, per mažai dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui.
„Didžiausia klaida – nuolatinis rizikos nuvertinimas ir delsimas veikti“, – pabrėžia Kardiologijos konsultacijų poliklinikos vadovė J. Laukaitienė.
Svarbiausia – nedelsti
Nors šiuolaikinė medicina siūlo pažangias diagnostikos ir gydymo galimybes, didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai vis dar turi laikas, kada pradedama veikti. Kuo anksčiau įvertinama rizika, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią ligos progresavimui.
Todėl šių ligų prevencinė programa išlieka vienu svarbiausių ankstyvos diagnostikos įrankių, padedančių laikui identifikuoti rizikos veiksnius ir juos valdyti.
Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, gydymas ir rizikos mažinimas vykdomi LSMU Kauno ligoninės Širdies centro Kardiologijos konsultacijų poliklinikoje.