Šiltuoju metų laiku aktyvus laisvalaikis persikelia į lauką. Parkuose ir stadionuose gausėja bėgikų, vis daugiau žmonių renkasi važinėti dviračiais, o sporto aikštynuose netrūksta tinklinio, futbolo ar kitų komandinių žaidimų megėjų. Daugiau judėjimo neabejotinai naudinga sveikatai, tačiau kartu didėja ir įvairių susižeidimų rizika. Plačiau apie tai pasakoja LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas, gydytojas ortopedas traumatologas Kastytis Grigonis.
Dažnai traumą lemia ne nelaimingas atsitikimas, o nepakankamas pasiruošimas fizinei veiklai. Rimtų traumų priežastimi gali tapti praleistas apšilimas, per staigiai padidintas fizinis krūvis, neįvertintos fizinės galimybės ar apsauginių priemonių nenaudojimas.
„Dažniausiai gydome pacientus, patyrusius traumas važiuojant dviračiais ir elektriniais paspirtukais, sportuojant, bėgiojant, taip pat dirbant sode ar atliekant įvairius buities bei ūkio darbus. Vasaros laikotarpiu tokių pacientų sulaukiame gerokai daugiau“, – sako Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas K. Grigonis.
Vasarą išaugęs traumų skaičius atsispindi ir Skubios pagalbos skyriaus darbo krūvyje – per parą čia medicinos pagalbos kreipiasi vidutiniškai 220–300 pacientų.
Nuo pasivažinėjimo iki traumos – vienas kritimas.
Vasarą dviračiai ir elektriniai paspirtukai daugeliui tampa ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir kasdiene transporto priemone. Todėl svarbu prisiminti, kad jų vairuotojai taip pat yra eismo dalyviai, atsakingi ne tik už savo, bet ir kitų saugumą.
Važiuojant dviračiais ir elektriniais paspirtukais išlieka didelė įvairių traumų rizika. Kritimo metu dažniausiai sužalojamos rankos, pečiai, raktikauliai, tačiau neretai patiriamos ir galvos bei veido traumos. Pastarosios gali sukelti net smegenų sukrėtimus, veido kaulo ar žandikaulio lūžius. Dėl šios priežasties rekomenduojama visuomet dėvėti šalmą, pasirinkti saugų greitį bei laikytis Kelių eismo taisyklių.
Kada kreiptis į Skubios pagalbos skyrių?
Patyrus traumą svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir laiku kreiptis pagalbos. Ne kiekvienas sužalojimas iš karto atrodo rimtas, tačiau delsimas gali apsunkinti gydymą ir prailginti sveikimo laiką.
„Pirmosios minutės dažnai lemia tolimesnę gydymo eigą. Svarbiausia sau papildomai nepakenkti. Skausmas, didėjantis tinimas ar negalėjimas remtis galūne yra signalai, kad reikalinga specialisto apžiūra. Geriau traumą įvertinti laiku, nei pavėluotai gydyti jos pasekmes. Ankstyva diagnostika leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – pabrėžia gydytojas ortopedas traumatologas.
LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriuje visą parą suaugusiesiems ir vaikams suteikiama specializuota ortopedinė traumatologinė pagalba. Kaip pasakoja Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas Kastytis Grigonis, čia gydomi pacientai, patyrę galūnių kaulų lūžius, sąnarių išnirimus ar panirimus, raiščių, sausgyslių ir raumenų pažeidimus, minkštųjų audinių sužalojimus bei sumušimus.
Į skyrių taip pat kreipiasi pacientai dėl ortopedinių traumatologinių infekcijų, kitų ūmių ortopedinių būklių, kai reikalingas skubus operacinis gydymas ar hospitalizacija. Vaikams pagalba teikiama dėl įvairių traumų, kurioms nereikia chirurginio gydymo.
Pasak K. Grigonio, vaikų ir suaugusiųjų susižalojimo aplinkybės dažniausiai skiriasi.
„Vaikų traumos dažniausiai susijusios su aktyviu laisvalaikiu – važinėjimu dviračiais, paspirtukais, batutais, žaidimų aikštelėse ar sportuojant. Dažniausiai nustatomi dilbio, riešo, raktikaulio lūžiai, įvairūs sumušimai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Tuo metu suaugusieji dažniau susižeidžia dirbdami sode, remontuodami namus, sportuodami ar nukritę iš aukščio, pavyzdžiui, nuo kopėčių“, – pasakoja gydytojas.
Pacientui atvykus į Skubios pagalbos skyrių, sprendimas dėl tolesnio gydymo – ambulatorinės priežiūros, hospitalizacijos ar operacinio gydymo – priimamas įvertinus jo būklę, medicinines indikacijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta skubiosios medicinos pagalbos teikimo tvarka.
Po traumos svarbu ne tik gydymas, bet ir galimybė grįžti į kasdienybę.
Traumos pasekmės dažnai nesibaigia gydytojo kabinete ar išrašymo iš ligoninės dieną. Po kaulų lūžių, sausgyslių pažeidimų ar kitų galūnių sužalojimų pacientams kurį laiką gali būti sudėtinga judėti, todėl sveikimo laikotarpiu prireikia papildomų pagalbinių priemonių. Vienos dažniausiai naudojamų – ramentai.
„Po traumos pacientui svarbu ne tik suteikti medicininę pagalbą, bet ir sudaryti sąlygas saugiai tęsti sveikimą namuose. Todėl ramentus ar kitas reikalingas pagalbines priemones pacientai gali įsigyti arba atsiimti dar gydymo įstaigoje esančiame ramentomate. Tai leidžia išvengti papildomų rūpesčių išvykstant po gydymo“, – sako K. Grigonis.
Kiekviena trauma yra skirtinga, todėl svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius simptomus ir neatidėlioti kreipimosi į medikus. Tinkamai parinktas gydymas, nuoseklus sveikimas ir reikalingos pagalbinės priemonės padeda pacientams palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Vasaros veiklos suteikia daug galimybių judėti, sportuoti ir aktyviai leisti laiką, tačiau kartu primena, kad saugumas neturėtų likti antrame plane. Kaip pabrėžia gydytojas ortopedas traumatologas Kastytis Grigonis, svarbu įvertinti savo galimybes, tinkamai pasiruošti fiziniam krūviui ir nenumoti ranka į atsiradusius simptomus.