Rugsėjo viduryje LSMU Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos komanda išvyko į Kiniją, kur per savaitę aplankė Šanchajaus, Nankino, Tiandzino, Čengdu, Čangčunio ir Siameno ligonines. Vizito metu medikai domėjosi, kaip organizuojamas darbas vienų didžiausių pasaulio ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose, kalbėjosi su gydytojais jų darbo vietose, stebėjo pacientų srautus ir analizavo sprendimus, padedančius spręsti kasdienius iššūkius.
Lankydamiesi Sičuano provincijos liaudies ligoninės Čengdu intervencinės radiologijos centre ir diskutuodami su kolegomis, LSMU Kauno ligoninės atstovai pastebėjo, kad kolegų iš Kinijos kasdienybė labai panaši į Lietuvos ligoninių – greitosios pagalbos automobiliai atvyksta vienas po kito, reikia greitai atskirti sunkiausius pacientus nuo tų, kurių būklė nėra tokia skubi, trūksta lovų, o specialistų konsultacijų tenka laukti.
„Kolegos Kinijoje kalbėjo apie tuos pačius dalykus kaip ir Lietuvos specialistai – apie triažo tikslumą, laukimo laiką ir apie tai, kaip pacientą perduoti kitam skyriui neprarandant informacijos. Tai drąsina. Pasaulinio lygio ligoninės susiduria su tais pačiais iššūkiais, todėl mūsų sprendimai nėra pasenę. Jie tiesiog kitokio masto“, – sako LSMU Kauno klinikų Širdies centro gydytojas kardiologas, LSMU Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos centro vadovas Robertas Pranevičius.
Pasak gydytojo, Kinija nuo Lietuvos skiriasi ne technologijomis, o tuo, kad procesų optimizavimo svarbą jie suprato anksčiau. Ligoninės čia statomos regionams, kuriuose gyvena 15–20 milijonų žmonių. Tokiu mastu klaidos kainuoja brangiai, todėl viskas apgalvojama iki smulkmenų dar projektuojant.
„Kolegos pabrėžė, kad pastatą planuoja ne tik pagal šios dienos poreikį. Jie vertina, koks jis bus po 6–8 metų. Kiek bus vyresnio amžiaus gyventojų? Kokios ligos plis? Kiek pacientų atvyks greitąja pagalba, o kiek savarankiškai? Nuo atsakymų priklauso skubiosios pagalbos zonų dydis, lovų skaičius, liftai, koridoriai ir net tai, kur stovi registratūra“, – teigia Robertas Pranevičius.
LSMU Kauno ligoninės medikams labiausiai įsiminė tai, kaip Kinijos ligoninės dirba su duomenimis. Didelėse ligoninėse veikia atskiri duomenų analizės skyriai. Jie kaupia visų pacientų duomenis ir, pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), analizuoja viso regiono gyventojų sveikatą. Labai svarbus aspektas – ligoninės tarpusavyje dalijasi duomenimis, kad kitas regionas nedubliuotų procesų, nesisteigtų tų pačių skyrių.
Čia neapsiribojama įprastais rodikliais – lovadieniais, paguldytų ar išleistų pacientų skaičiumi. Analitikai gilinasi į smulkiausius procesus: kodėl pacientas kreipėsi ir kokio jis amžiaus, kokios stadijos buvo liga, kai jis atvyko, kada ji buvo ar turėjo būti užfiksuota anksčiau ir kur procese buvo prarastas laikas.
„Apibendrinti duomenys teikiami valdžios institucijoms. Pagal juos konkrečiam regionui steigiami trūkstamų specialistų kabinetai, šeimos gydytojų centrai ar skubiosios pagalbos punktai. Duomenys lemia ir tai, kokią įrangą pirkti bei kokio dydžio turi būti skyrius. Sprendimai priimami ne iš nuojautos, o iš skaičių“, – pasakoja R. Pranevičius.
Kauno ligoninė eina tuo pačiu keliu
Anot iš Kinijos grįžusių medikų, ten pamatyti sprendimai daugeliu aspektų atliepia ir LSMU Kauno ligoninėje vykstančius pokyčius.
2026 m. sausio 15 d. atidarytas atnaujintas LSMU Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius. Jo modernizavimui skirta beveik 1,3 mln. Eur, iš jų 916,6 tūkst. Eur – ES lėšos. Skyrius per parą priima iki 100 pacientų, per metus – iki 26 tūkst., apie 60 proc. jų atveža greitoji pagalba.
„Pokytį lėmė ne naujos sienos, o apgalvotas procesas. Greitoji pagalba ir savarankiškai atvykę pacientai turi atskirus įėjimus. Registratūra ir pirminės apžiūros erdvė įrengtos prie pat įėjimo. Veikia pacientų eilių valdymo sistema ir naujas komandos darbo modelis. Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė skyriaus atidaryme pabrėžė, kad toks modelis Lietuvoje dar nėra paplitęs. Tai tas pats principas, kurį matėme Kinijoje: pirmiausia procesas, tada erdvė“, – sako LSMU Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos centro vadovas.
Ligoninė kryptingai eina ir sveikatos inovacijų keliu. Inovacijos čia prasideda nuo paprasto klausimo: ką galime padaryti geriau dėl paciento? DI sprendimai jau išbandomi Skubiosios pagalbos centre, Ginekologijos ir Psichiatrijos klinikose. Prieš diegiant kiekvieną sprendimą vertinama reali nauda darbo procesui, duomenų saugumas ir tai, kaip jis įsilies į kasdienį medikų darbą.
„Dabar mums svarbu žengti kitą žingsnį – išmokti ne tik kaupti duomenis, bet ir juos skaityti. Kodėl pacientas atvyko pas mus, o ne pas šeimos gydytoją? Kuriomis valandomis srautas didžiausias? Kurie pacientai grįžta per 72 valandas? Atsakymai į šiuos klausimus padės planuoti personalą, įrangą ir skyriaus ateitį taip, kaip tai daro Kinijos kolegos“, – sako Robertas Pranevičius.
Kinijos ligoninės į dabartinį lygį ėjo dešimtmečius. LSMU Kauno ligoninės atstovai pabrėžia, kad inovacijoms ir duomenimis grįstiems sprendimams taip pat reikia laiko ir kantrybės. Vizitas Kinijoje leido pamatyti, kad skirtingų šalių ligoninėms tenka spręsti panašius iššūkius, o jų sprendimo būdai daugeliu aspektų yra artimi.
„Iš šios kelionės parsivežėme ramybę ir pasitikėjimą: problemos tos pačios, o mūsų pasirinkta kryptis teisinga. Kauno ligoninė auga, diegia DI ir sprendimus grindžia duomenimis, o viso to centre lieka pacientas“, – sako LSMU Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos centro vadovas Robertas Pranevičius.
