Prostatos vėžys – viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama daugiau kaip 2 tūkst. naujų atvejų. Tai susiję su tuo, kad liga ankstyvose stadijose dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų – vyras gali jaustis visiškai sveikas, o organizme tuo metu tyliai vyksta pokyčiai, kurių pats žmogus nejaučia.
Gydytojai pabrėžia, kad būtent ši ligos savybė ir yra didžiausias iššūkis. „Prostatos vėžys dažnai ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, todėl pacientai į gydytojus kreipiasi per vėlai. Mūsų tikslas – tai pakeisti ir ligą aptikti tada, kai žmogus dar jaučiasi gerai“, – sako LSMU Kauno ligoninės Urologijos skyriaus vadovas, gydytojas urologas Vilius Bosas.
Pasak specialisto, ankstyvas ištyrimas šiandien yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę. „Kai prostatos vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, gydymo galimybės yra labai plačios, o prognozės – ženkliai geresnės“, – priduria gydytojas.
Valstybės programa, veikianti jau du dešimtmečius
Lietuvoje nuo 2006 metų vykdoma valstybės finansuojama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurią administruoja ligonių kasos. Jos tikslas – sudaryti galimybę vyrams pasitikrinti sveikatą dar prieš atsirandant simptomams ir taip sumažinti pažengusių ligos atvejų skaičių.
„Ši programa sukurta tam, kad liga būtų pastebėta kuo anksčiau. Kartais pakanka vieno paprasto tyrimo, kad būtų galima laiku sureaguoti“, – sako V. Bosas.
Programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientams, kurie patenka į nustatytas grupes, dalyvavimas joje nieko nekainuoja.
Kam ši patikra skirta?
Prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Kaip ir anksčiau, tikrintis reikia periodiškai, tačiau nuo šių metų rugsėjo 1 d. pasikeitė pakartotinės patikros tvarka – daliai vyrų tyrimą reikės kartoti rečiau, o daliai pakartotinai tikrintis nebereikės. Tyrimo kartojimo dažnumas priklauso nuo PSA koncentracijos – kuo ji mažesnė, tuo rečiau tyrimą reikia kartoti.
Pavyzdžiui, 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija yra maža, pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų. Jei PSA koncentracija didesnė, bet neviršija nustatytos normos, pasitikrinti pakartotinai rekomenduojama po dvejų metų. 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai žema, pakartotinai tikrintis nebereikia.
PSA koncentracija viršija nustatytą normą maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir toks rezultatas dar nėra diagnozė – tokiu atveju reikia papildomų tyrimų.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nors tikslios prostatos vėžio priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, gydytojai išskiria kelis rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti šia liga. Vienas svarbiausių – amžius. Jaunesniems nei 45 metų vyrams ši liga nustatoma retai, tačiau rizika ženkliai didėja po 50-ies, o didžioji dalis atvejų diagnozuojama vyresniems nei 65 metų pacientams.
Svarbi ir šeimos istorija. Jei artimi giminaičiai – tėvas, brolis ar sūnus – yra sirgę prostatos vėžiu, rizika susirgti padidėja kelis kartus. Taip pat didesnę riziką gali lemti tam tikros genetinės mutacijos, kurios dažniau siejamos su kitų onkologinių ligų rizika, tačiau gali turėti įtakos ir prostatos vėžio eigai.
„Pacientai dažnai klausia, ar galima visiškai išvengti šios ligos. Deja, vieno atsakymo nėra. Tačiau mes galime kalbėti apie rizikos mažinimą ir ankstyvą nustatymą“, – sako gydytojas urologas.
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į gyvenimo būdo svarbą. Subalansuota mityba, mažesnis raudonos mėsos ir gyvulinių riebalų vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir normalus kūno svoris siejami su geresne bendra vyrų sveikata. Nors tai nėra garantija, kad ligos bus išvengiama, tačiau tokie įpročiai gali turėti teigiamą poveikį organizmui.
„Prevencija nėra vien tik tyrimai. Tai ir kasdieniai pasirinkimai – judėjimas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas. Visa tai bendrame kontekste yra svarbu“, – pabrėžia V. Bosas.
Kaip vyksta ištyrimas?
Dalyvavimas programoje prasideda nuo šeimos gydytojo konsultacijos. Gydytojas įvertina, ar pacientas patenka į tikslinę grupę, ir paskiria kraujo tyrimą, kuriuo nustatomas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis.
„PSA tyrimas yra paprastas, greitas, bet labai informatyvus. Jis dažnai tampa pirmu signalu, kad reikia atlikti išsamesnį ištyrimą“, – aiškina gydytojas.
Svarbu tai, kad tyrimas atliekamas net ir tada, kai vyras neturi jokių nusiskundimų. Būtent tai ir leidžia aptikti ligą ankstyvoje stadijoje.
Jei PSA kiekis viršija nustatytą normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą.
Kada nereikėtų laukti prevencinės programos?
Prevencinė programa skirta vyrams, kurie neturi ligai būdingų simptomų ir patenka į nustatytą amžiaus grupę. Tačiau tai nėra vienintelis būdas pasirūpinti prostatos sveikata.
Jeigu šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų ir žmogus nerimauja dėl savo rizikos arba bet kurio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją nelaukiant, kol ateis laikas planinei prevencinei patikrai. Šeimos gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, prireikus paskirti tyrimus ar išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą – urologą.
„Atsiradę simptomai visada yra signalas kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau įvertiname situaciją, tuo daugiau galimybių padėti“, – sako V. Bosas.
Tokiais atvejais ištyrimas skiriamas individualiai, nepriklausomai nuo vyro amžiaus ar dalyvavimo prevencinėje programoje.
Kodėl ši programa svarbi?
Per beveik du dešimtmečius ši prevencinė programa tapo viena svarbiausių ankstyvosios diagnostikos priemonių Lietuvoje. Ji leidžia ligą aptikti dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, o gydymo galimybės yra plačiausios.
„Didžiausia šios programos vertė – galimybė laiku sustabdyti ligą. Kartais tai atrodo kaip paprastas tyrimas, bet jo reikšmė pacientui gali būti milžiniška“, – sako gydytojas urologas.
Ankstyvas pasitikrinimas dažnai reiškia ne tik lengvesnį gydymą, bet ir išsaugotą gyvenimo kokybę bei ramybę dėl savo sveikatos.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras.
Prostatos vėžio ištyrimas LSMU Kauno ligoninėje
LSMU Kauno ligoninės konsultacijų poliklinikose (Josvainių g. 2 ir Hipodromo g. 13) yra vykdoma prevencinė prostatos vėžio programa. Norint dalyvauti šioje programoje, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Registruotis galima telefonu (0 37) 213 300 arba https://ipr.esveikata.lt/.
Mūsų gydytojai urologai dirba tam, kad pacientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, tyrimų planą ir, prireikus, gydymo kryptį. LSMU Kauno ligoninės urologai užtikrina nuoseklų prostatos ligų ištyrimą – nuo urologo konsultacijos ir PSA tyrimo įvertinimo iki prostatos biopsijos, kuri prireikus gali būti atliekama su nuskausminimu, bei KT ar magnetinio rezonanso tyrimo.