Balandžio 15-ąją minima Pasaulinė meno diena. Data pasirinkta pagerbiant italų renesanso tapytojo, architekto, išradėjo ir filosofo Leonardo da Vinčio gimtadienį. Šia proga paprašėme LSMU Kauno ligoninės Krizių intervencijos centro dailės terapeutės Aušros Sebeikaitės papasakoti apie mūsų pacientams taikomą dailės terapiją, jos poveikį ir apie šio pagalbos būdo ateitį.
Ką veikia dailės terapeutas Psichiatrijos klinikoje? Kokią pagalbą pacientams teikiate?
Pradedant apie tai kalbėti turbūt pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta dailės terapija. Taigi, dailės terapija yra viena iš meno terapijos sričių, skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, naudojant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius.
Dailės terapijos metu klinikoje besigydantys pacientai turi galimybę išreikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešdami, tapydami, lipdydami ar naudodami kitas meninės raiškos priemones. Dailės terapijos metu pacientams teikiama psichologinė pagalba, o ši intervencija bei jos metu taikomi metodai priklauso nuo pacientų sutrikimo lygio ir nuo jų pačių tikslų. Žinoma, dažniausiai tai būna psichologinė pagalba.
Kokį poveikį pacientams daro dailės terapija? Kokių rezultatų ji padeda pasiekti?
Dailės terapijos poveikis yra moksliškai įrodytas ir gali būti labai plačiai apibūdinamas. Ji skatina pacientų kūrybiškumą, smalsumą bei atvirumą naujovėms, gali pagerinti miego kokybę, augina sąmoningumą, geresnį savęs pažinimą bei priėmimą.
Pacientai per kūrybinį procesą ir terapinius santykius mokosi reguliuoti emocijas, ugdo empatiją bei atjautą kitiems ir, žinoma, sau. Dailės terapija mažina nerimastingumo, patiriamo streso lygį, stiprina pažintines funkcijas, gali pagerinti darbinę atmintį, skatina refleksiją bei savirefleksiją, todėl paciento savijauta pagerėja.
Terapijos metu sukurtas vaizdinys leidžia saugiu būdu užmegzti terapinius santykius tarp terapeuto ir paciento. Suteikia galimybę pacientui išlieti savo neigiamas emocijas ir jausmus popieriaus lape, o vėliau juos verbaliai iškomunikuoti terapeutui. Emocijų išliejimas ir iškomunikavimas išlaisvina ir suteikia palengvėjimo pojūtį. Taigi menas dailės terapijoje gydo.
Neseniai atstovavote universitetui European Consortium For Arts Therapies Education (ECArTE) Paryžiuje vykusioje generalinėje asamblėjoje. Ką naujo sužinojote renginyje?
Pradžioje norėčiau paaiškinti, kas tai per organizacija ir kokia veikla ji užsiima. Taigi, ECArTE yra universitetų konsorciumas, pelno nesiekianti organizacija, vienijanti 33 institucijas iš 15 Europos šalių. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – pristatyti bei remti menų terapijų mokymo plėtrą Europoje, ypač programas, kurios yra akredituotos nacionaliniu mastu, ir oficialiai pripažintą menų terapeutų rengimą.
Esu ne tik dailės terapeutė Psichiatrijos klinikoje, bet ir LSMU ir VDA jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ lektorė ir universiteto atstovė ECArTE, todėl ir dalyvavau generalinėje asamblėjoje. Tris dienas vykusi generalinė asamblėja pasižymėjo dalyvių gausa: šiemet jų buvo net 37. Dalyviai dalinosi pastaraisiais metais jų atstovaujamuose universitetuose bei programose įvykusiomis naujienomis, buvo atsisveikinta su kadencijas baigusiais atstovais, pristatyti nauji universitetų atstovai, deleguoti į ECArTE.
Susitikimo metu vyko uždaro rato diskusijos bei praktiniai seminarai. Uždaro rato diskusijų metu daug dėmesio skirta šių dienų aktualijoms, kurios sutelkė ne vien Europą, bet ir visą pasaulį: sprendžiamas pagalbos Ukrainos karo pabėgėliams klausimas. Priimtas sprendimas sukurti ir išplatinti darbo su psichologines traumas patyrusiais žmonėmis gaires, kuriomis galėtų vadovautis savanoriaujantys universitetų studentai.
Praktinių seminarų metu buvo diskutuojama ir dirbama prie antrojo SATTIE (The State of the Arts Therapies Training in Europe, https://www.ecarte.info/_files/ugd/a16ace_a31c84dcf8714b87ad194a981b5dee74.pdf) projekto etapo. Šiuo projektu siekiama pateikti išvadas ir rekomendacijas tolimesniam meno terapeutų mokymo plėtojimui bei tobulinimui Europoje. Projekto metu bus nustatyti lyginamieji standartai ir gerosios patirties rodikliai.
Paryžiaus René Descartes universiteto psichologijos profesoriaus Toddo Lubarto organizuotame praktiniame seminare dalyviai turėjo galimybę nusikelti dešimtmečiu į ateitį ir naudodami „smegenų ištuštinimo“ metodą bei komandinio darbo principus kūrybiškai atskleisti menų terapijos profesijų perspektyvas bei pažangą ateityje, per dramą, muziką ir dailę papasakoti ateities istoriją.
Dailės terapeutas lektorius Jonathanas Isserowas iš Roehamptono universiteto, esančio Londone, pristatė keitimosi žiniomis ir bendruomenės įtraukimo svarbą menų terapijos mokymo praktikoje. Generalinė asamblėja uždaryta informuojant atstovus apie atliktus ir planuojamus darbus, organizuojant 2022 m. rugsėjo 14–17 d. Vilniuje vyksiančią ECArTE konferenciją (https://www.ecarte.info/conference).
Kur link juda dailės terapija kaip pagalbos būdas?
Trečius metus dirbdama dailės terapeute pastebiu, kad dailės terapija tampa vis patrauklesne ir saugesne priemone pacientams kalbėti apie save, savo išgyvenamus jausmus, sunkumus bei problemas. Anksčiau buvo nemažai skeptiškai nusiteikusių pacientų, o dabar matau, kad vis daugiau jų renkasi dailės terapiją.
Pačios dailės terapijos kryptis ir taikymo sritys pastaruoju metu stipriai išsiplėtė, turiu galvoje padidėjusį dailės terapeutų poreikį įvairiose srityse. Anksčiau dailės terapeutai dažniausiai dirbdavo privačioje praktikoje arba psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, o šiandien didesnis jų poreikis jaučiamas įvairiuose fizinės reabilitacijos centruose, onkologinėse ligoninėse, suaugusiųjų bei vaikų slaugos ir globos įstaigose, darželiuose, mokyklose ir įvairiose bendruomenėse ar pabėgėlių centruose. Džiugu, kad stiprėja holistinis, visa apimantis požiūris į žmogų. Žmogus yra kūno ir sielos visuma, todėl bet kuri liga turi įtakos visai žmogaus esybei.