Gydytojai apie ilgaamžiškumą: svarbu ne tik kiek gyvename, bet ir kaip gyvename
Ilgesnė gyvenimo trukmė savaime dar nereiškia geresnės sveikatos. Kur kas svarbesnis klausimas – kiek metų žmogus gali išlikti savarankiškas, fiziškai aktyvus, išsaugoti gerą atmintį ir gyvenimo kokybę. Apie tai Kaune vykusioje konferencijoje „Sveiko ilgaamžiškumo formulė: ką galime pakeisti šiandien?“ diskutavo įvairių sričių gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai.
LSMU Kauno ligoninės surengtame renginyje buvo kalbama ne tik apie tai, kaip gydyti jau atsiradusias ligas, bet ir apie tai, kaip jas pastebėti anksčiau, kokių rizikų galima išvengti ir ką pats žmogus gali padaryti, kad vyresniame amžiuje išliktų kuo sveikesnis.
Konferenciją pradėjo sveikinimo žodžiai
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė LSMU Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė. Savo įžvalgomis ji pabrėžė sveiko ilgaamžiškumo temos aktualumą ir tarpdisciplininio požiūrio svarbą, siekiant ne tik ilginti gyvenimo trukmę, bet ir užtikrinti kuo geresnę žmogaus gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.
Konferencijos darbui vadovavo ir diskusijoms pirmininkavo prof. dr. Diana Žaliaduonytė, LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė, gydytoja kardiologė; prof. dr. Jonas Čeponis, LSMU Kauno ligoninės direktorius medicinai, gydytojas endokrinologas; prof. dr. Saulius Sadauskas, LSMU Kauno ligoninės stacionarinės veiklos koordinatorius, vidaus ligų gydytojas; ir prof. dr. Jūratė Macijauskienė, LSMU Senato pirmininkė, LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos klinikos vadovė.
Konferencijos pirmininkai savo ekspertinėmis įžvalgomis prisidėjo prie aktualių sveiko ilgaamžiškumo, ligų prevencijos, ankstyvosios diagnostikos ir gyvenimo kokybės išsaugojimo temų aptarimo.
Širdies sveikata prasideda gerokai anksčiau
Didelė konferencijos dalis buvo skirta širdies ir kraujagyslių ligoms – vienai svarbiausių sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei. Aptartas širdies nepakankamumas, trombozinės ligos, insulto epidemiologijos pokyčiai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir jų diagnostika.
Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės, gydytojos kardiologės prof. dr. Dianos Žaliaduonytės, viena svarbiausių užduočių – neleisti sveikatos problemoms įsibėgėti nepastebėtoms.
„Apie ilgaamžiškumą dažnai galvojame kaip apie tolimą ateitį. Tačiau mūsų būsima sveikata labai stipriai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien. Kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės kontrolė, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas – tai nėra smulkmenos. Tai mūsų būsimos sveikatos investicijos“, – sako prof. dr. D. Žaliaduonytė.
Gydytojai atkreipė dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi palaipsniui, o dalis jų rizikos veiksnių žmogui gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Todėl svarbų vaidmenį čia turi ne tik gydymas, bet ir laiku atliekami tyrimai bei nuosekli sveikatos būklės stebėsena.
Kai sensta ne tik kūnas, bet ir smegenys
Kita konferencijos kryptis – smegenų sveikata ir kognityvinių funkcijų išsaugojimas. Pranešėjai kalbėjo apie atmintį, smegenų senėjimą, streso poveikį ir galimybes kuo ilgiau išlaikyti žmogaus protinį aktyvumą.
Ši tema ypač aktuali visuomenėje ilgėjant gyvenimo trukmei: žmogui svarbu ne tik išgyventi daugiau metų, bet ir kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, dirbti, bendrauti ir mėgautis kasdieniu gyvenimu.
Konferencijoje taip pat aptartos sąsajos tarp skirtingų organizmo procesų – nuo kraujotakos ir kraujo krešėjimo iki neurologinės būklės. Tai dar kartą priminė, kad vyresnio amžiaus žmogaus sveikatos negalima vertinti atskiromis „lentynėlėmis“. Širdies, kraujagyslių, smegenų ir kitų organizmo sistemų būklė yra glaudžiai susijusi, todėl ir sveiko senėjimo klausimams būtinas visapusiškas požiūris.
Ankstyva diagnostika gali pakeisti ligos scenarijų
Vienas svarbiausių renginio akcentų – laiku pastebėti pokyčius, kol jie dar netapo rimta sveikatos problema.
Konferencijos metu aptartos šiuolaikinės diagnostikos galimybės aktualios kasdienėje gydytojų praktikoje.
„Negalime sustabdyti laiko, tačiau galime daryti labai daug, kad senėjimas nebūtų lydimas ligų ir prarasto savarankiškumo. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kaip ilgiau gyventi, bet ir kaip kuo ilgiau išlikti sveikam. Tai yra tikrasis sveiko ilgaamžiškumo tikslas“, – pabrėžia prof. dr. D. Žaliaduonytė.
Ką galime pakeisti jau šiandien?
Konferencijos pavadinime esantis klausimas – „ką galime pakeisti šiandien?“ – turi labai praktišką atsakymą.
Tai ne tik profilaktiniai vizitai pas gydytoją. Tai ir kasdieniai sprendimai: fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, streso valdymas, kraujospūdžio bei kitų sveikatos rodiklių kontrolė. Ne mažiau svarbu – neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir kreiptis pagalbos tada, kai jos reikia.
Būtent šių sričių visuma ir sudaro sveiko ilgaamžiškumo pagrindą. Šiuolaikinė medicina gali padėti žmogui gyventi ilgiau, tačiau gyvenimo kokybę didele dalimi lemia tai, kiek anksti pradedame ja rūpintis.
LSMU Kauno ligoninės surengta konferencija subūrė skirtingų sričių gydytojus ir ekspertus bendram pokalbiui apie vieną svarbiausių šiandienos klausimų – kaip ne tik pridėti metų gyvenimui, bet ir gyvenimo tiems metams.
