Pasibaigus spaliui, kuris skirtas krūties vėžio žinomumui didinti, gydytojai primena, kad krūtų sveikata svarbu rūpintis visus metus. Ankstyvos stadijos krūties vėžys gali nesukelti nei skausmo, nei kitų pastebimų simptomų, todėl moteris gali jaustis visiškai sveika ir net neįtarti ligos. Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją, kuo skiriasi krūtų tyrimai ir kodėl nereikėtų atidėlioti profilaktinės patikros, pasakoja LSMU Kauno ligoninės gydytoja radiologė Ieva Valiaugienė.
Krūties vėžys dažnai vadinamas tylia liga. Ar dažni atvejai, kai moteris jaučiasi visiškai sveika, o tyrimo metu aptinkami nerimą keliantys pakitimai?
Taip, tokių atvejų pasitaiko. Ankstyvos stadijos krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl moteris gali jaustis visiškai sveika ir neįtarti ligos. Pakitimai kartais aptinkami tik profilaktinės patikros metu. Tai parodo reguliarios patikros svarbą – ji leidžia nustatyti pakitimus dar tada, kai moteris pati jų nejaučia.
„Man nieko neskauda, guzelio neužčiuopiu – kam tikrintis?“ Kuo pavojingas toks moterų įsitikinimas ir kokių pirmųjų ligos ženklų nereikėtų ignoruoti?
Skausmo nebuvimas nereiškia, kad krūtys sveikos. Krūties vėžys gali nesukelti skausmo, o ankstyvieji pakitimai gali būti per maži, kad būtų čiuopiami. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į guzelius, bet ir į krūties formos ar odos pokyčius, spenelio įtraukimą bei neįprastas, ypač kraujingas, išskyras. Pastebėjus tokius požymius, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar krūties vėžys priklauso nuo amžiaus? Ar krūtų sveikata turėtų susirūpinti 25-erių, 35-erių ar 45-erių moteris?
Krūties vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunoms. Rizika didėja su amžiumi, taip pat ją gali lemti šeiminė ar genetinė anamnezė. Jei artimos giminaitės sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, buvo nustatytos paveldimos BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualios rizikos ir tinkamo patikros plano. Krūtų sveikata rūpintis reikia visada, o atsiradus simptomams – nelaukti planinės patikros ir kreiptis į gydytoją.
Echoskopija, mamografija ar magnetinis rezonansas – kuris tyrimas geriausias? Ar vieno tyrimo visiškai pakanka?
Vieno geriausio tyrimo visoms moterims nėra – įprastai juos deriname tarpusavyje. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, krūtų audinio struktūros, simptomų ir individualios rizikos. Echoskopija dažnai naudojama jaunesnėms moterims, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu dėl tankaus liaukinio audinio. Šis tyrimas visiškai saugus, lengvai prieinamas, jo metu vertinama audinio struktūra, dariniai. Mamografija yra pagrindinis krūties vėžio profilaktinės patikros tyrimas, leidžiantis aptikti ir labai mažus pakitimus. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) dažniausiai skiriama, kai reikia įvertinti kitų tyrimų metu pastebėtus pakitimus arba kai nustatyta genetinė mutacija.
Jei nustatoma įtartinų pakitimų, gali prireikti papildomų tyrimų ar biopsijos, padedančios nustatyti tikslų darinio pobūdį.
Ar tiesa, kad mamografija gali būti pavojinga?
Mamografijos nereikėtų bijoti. Nors tyrimo metu naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė, jos keliama rizika yra maža. Mamografija padeda aptikti pakitimus ankstyvoje stadijoje, todėl jos nauda paprastai gerokai viršija galimą riziką. Svarbiausia – neatidėlioti tyrimo dėl baimių ir rūpintis savo sveikata.
Išgirdus, kad krūtyje rastas darinys, dažnai kyla panika. Kiek tokių radinių būna nepiktybiniai ir kas laukia pacientės, kai tyrimas parodo įtartinų pakitimų?
Krūtyje aptiktas darinys dar nereiškia vėžio – dariniai gali būti ir gerybiniai. Jei tyrimo metu randama įtartinų pakitimų, atliekami papildomi tyrimai, prireikus – biopsija. Kuo greičiau išsiaiškinama pakitimų priežastis, tuo greičiau galima priimti tinkamus sprendimus dėl tolesnės priežiūros ar gydymo. Svarbu nepamiršti, kad ankstyvos stadijos krūties vėžys gali nesukelti jokių simptomų, todėl nereikėtų laukti, kol atsiras apčiuopiamas guzelis.
Kodėl, jūsų manymu, moterys vis dar atidėlioja tyrimus – nors žino, kad ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę?
Priežasčių būna įvairių: tyrimų baimė, ankstesnė neigiama patirtis, laiko stoka ar įsitikinimas, kad nesant simptomų tikrintis nereikia. Dažnai moterys kasdienybėje pirmiausia rūpinasi šeima, darbu ir artimaisiais, o savo sveikatą nustumia į antrą planą.
Norėčiau paskatinti moteris profilaktinę patikrą laikyti įprasta sveikatos priežiūros dalimi. Nereikia laukti, kol atsiras skausmas ar kitas nerimą keliantis simptomas – geriausia pasirūpinti savimi dar tada, kai jaučiamės gerai.
Kokios tyrimų galimybės siūlomos LSMU Kauno ligoninėje? Kaip užsiregistruoti tyrimams LSMU Kauno ligoninėje, kada reikalingas siuntimas ir kas gali išsitirti nemokamai?
LSMU Kauno ligoninėje atliekami mamografijos ir krūtų echoskopijos tyrimai. Esant indikacijų, galima atlikti ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Pagal krūties vėžio prevencinę programą 45–74 metų moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), mamografija atliekama nemokamai kas dvejus metus. Koordinavimo centras gali pakviesti moterį atlikti mamografiją arba ji gali užsiregistruoti gavusi šeimos gydytojo siuntimą.
Jei moteris pastebi krūtų pokyčius arba jos šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs simptomus ir individualią riziką, jis gali paskirti reikiamus tyrimus, taip pat ir jaunesnėms nei 45 metų moterims.
Jeigu galėtumėte pakeisti vieną moterų įprotį, susijusį su krūtų sveikata, koks jis būtų? Ką norėtumėte, kad kiekviena moteris išsineštų iš šio pokalbio?
Labiausiai norėčiau pakeisti įprotį atidėlioti rūpinimąsi savimi ir savo sveikata. Dažnai moterys pirmiausia rūpinasi šeima, darbu, artimaisiais, o savo poreikius ir sveikatą nustumia į antrą planą. Net jei nieko neskauda ir jaučiatės gerai, krūtų sveikata rūpintis būtina. Skirkite laiko profilaktiniams tyrimams, pastebėjusios pokyčių kreipkitės į gydytoją ir nebijokite klausti. Anksti nustatyta liga suteikia daugiau galimybių sėkmingai gydyti. Nepamirškite: rūpintis savimi nėra savanaudiška.