Kaip pasiruošti nėštumui: gydytojos akušerės-ginekologės patarimai
Nėštumo planavimas – vienas svarbiausių ir atsakingiausių sprendimų poros gyvenime. Nors dažniausiai jis lydimas džiaugsmo ir viltingo laukimo, kartu tai etapas, reikalaujantis sąmoningo pasiruošimo. Tinkamai įvertinta sveikatos būklė, subalansuotas gyvenimo būdas ir emocinis pasirengimas gali turėti reikšmingos įtakos ne tik pastojimo sėkmei, bet ir viso nėštumo eigai bei būsimo vaiko sveikatai.
Apie tai, kaip pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui, pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Diana Ripinskė.
Tinkamiausias laikas planuoti nėštumą
Sprendimas susilaukti vaiko turėtų būti bendras ir apgalvotas. Pasak gydytojos, svarbiausia, kad abu partneriai būtų pasiruošę ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Emocinis stabilumas, tarpusavio supratimas ir saugumo jausmas tampa svarbia atrama tiek nėštumo metu, tiek po jo.
Vis dažniau pabrėžiama, kad sąmoningas nėštumo planavimas leidžia sumažinti medicininių komplikacijų riziką ir padeda porai lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo.
Amžiaus reikšmė pastojimui
Planuojant nėštumą neišvengiamai tenka įvertinti ir amžiaus įtaką vaisingumui. „Moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus 35 metų, o kartu didėja ir genetinių pakitimų rizika. Nors vyrai išlieka vaisingi ilgiau, ir jų amžius turi reikšmės – vyrams nuo 42 metų taip pat didėja genetinių ligų rizika.“ – pabrėžia gydytoja D. Ripinskė.
Svarbu suprasti, kad amžius nėra vienintelis lemiantis veiksnys – didelę reikšmę turi ir bendra sveikatos būklė, gyvenimo būdas bei individualios organizmo savybės. Dėl šios priežasties kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai.
Rekomenduojami tyrimai prieš naują pradžią
Dar prieš planuojant pastojimą verta skirti laiko savo sveikatos įvertinimui. Profilaktinė gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija leidžia įvertinti reprodukcinę būklę, atlikti ultragarsinį tyrimą bei prireikus paskirti papildomus tyrimus.
Svarbu nepamiršti ir lėtinių ligų kontrolės. Jei moteris serga, pavyzdžiui, skydliaukės, cukrinio diabeto ar kitomis lėtinėmis ligomis, jų eiga turėtų būti stabilizuota dar prieš pastojimą. Taip pat rekomenduojama peržiūrėti vartojamus vaistus ir, jei reikia, juos koreguoti kartu su gydytoju.
Taip pat verta įvertinti bendrą organizmo būklę – ypač jei anksčiau buvo nustatyti vitaminų ar mineralų trūkumai. Laiku koreguotos būklės gali turėti reikšmingos įtakos sklandžiai nėštumo pradžiai. Patvirtinus nėštumą, atliekami įprasti tyrimai ir pradedama nuosekli nėštumo priežiūra.
Vitaminų ir mineralų vartojimas
Ruošiantis nėštumui svarbų vaidmenį atlieka ir kasdieniai pasirinkimai. Vienas svarbiausių – folio rūgšties vartojimas, kuri rekomenduojama vartoti bent 2-3 mėn. prieš planuojamą pastojimą ir tęsti vartojimą mažiausiai iki 12 nėštumo savaitės. Prieš pastojimą folio rūgštį gali vartoti abu partneriai.
Folio rūgštis svarbi vaisiaus nervų sistemos formavimuisi, todėl jos vartojimas yra vienas pagrindinių prevencinių žingsnių planuojant nėštumą. Jei moteris neturi rizikos veiksnių ir yra normalaus kūno sudėjimo, dažniausiai pakanka standartinės 400 mcg dozės. Kitais atvejais, dozė turėtų būti didesnė – tai dažniausiai aptariama konsultacijos metu.
Taip pat dažnai rekomenduojamas vitaminas D bei žuvų taukai, tačiau jų poreikis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir atliktus tyrimus. Svarbu išlaikyti balansą – tiek trūkumas, tiek perteklius gali būti nepageidaujamas.
Gyvenimo būdas, kuris kuria palankią pradžią
Kasdieniai įpročiai turi tiesioginę įtaką vaisingumui. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas padeda gerinti tiek moters, tiek vyro reprodukcinę sveikatą.
Ypatingas dėmesys skiriamas kūno svoriui – tiek jo trūkumas, tiek perteklius gali sutrikdyti ovuliaciją ir apsunkinti pastojimą. Taip pat svarbus kokybiškas miegas ir streso valdymas, nes ilgalaikis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą.
Tinkamas laikas pastoti – daugiau nei biologija
Nors fiziologiškai didžiausias moters vaisingumas pasiekiamas sulaukus 20 metų, sprendimas susilaukti vaiko neturėtų būti grindžiamas vien biologiniais veiksniais.
Ne mažiau svarbus yra emocinis pasirengimas – jausmas, kad tai tinkamas metas, yra stabilumas ir saugumas. Psichologinis pasirengimas gali turėti įtakos ne tik nėštumo eigai, bet ir moters savijautai po gimdymo.
Veiksniai, galintys pagerinti vyrų vaisingumą
Sėkmingas pastojimas priklauso nuo abiejų partnerių sveikatos. Vyrams taip pat svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, vengti žalingų įpročių ir palaikyti normalų kūno svorį.
Neigiamai veikia žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas, kuris gali mažinti testosterono lygį ir bloginti spermos kokybę. Svarbų vaidmenį atlieka ir pakankamas vitaminų bei mikroelementų kiekis, ypač cinko ir antioksidantų.
Taip pat rekomenduojama vengti dažnų karštų pirčių ar vonių bei atkreipti dėmesį į darbo sąlygas, jei jos susijusios su aukšta temperatūra ar cheminėmis medžiagomis.
Genetiniai tyrimai
Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojami genetiniai tyrimai, ypač jei šeimoje yra buvę paveldimų ligų ar apsigimimų, vienas iš partnerių serga genetine liga, pora susiduria su pasikartojančiais persileidimais ar yra buvusių įgimtų formavimosi ydų.
Jei nepavyksta pastoti per vienerius metus, rekomenduojama atlikti išsamesnius tiek moters, tiek ir vyro tyrimus. Moteriai atliekamas ginekologinis ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, hormonų profilio tyrimai, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, o vyrui – spermograma.
Svarbu: jei yra žinomos būklės, kurios gali mažinti vaisingumą (pvz.: endometriozė ar policistinių kiaušidžių sindromas) arba moteris yra vyresnio amžiaus, ištyrimą reiktų atlikti anksčiau – nepavykus pastoti per 6 mėnesius.
Pirmas vizitas planuojant nėštumą
Pirmąją konsultaciją rekomenduojama planuoti iškart po menstruacijų. Šiuo laikotarpiu atliekamas ultragarsinis tyrimas leidžia tiksliausiai įvertinti gimdos gleivinę ir suteikia gydytojui svarbios informacijos.
Vizito metu aptariami individualūs klausimai, gyvenimo būdas, ankstesnė sveikatos istorija, todėl verta iš anksto pasiruošti rūpimus klausimus.
Pasitikėjimas specialistais – svarbi kelionės dalis
Gydytoja akušerė-ginekologė Diana Ripinskė pabrėžia, kad kiekviena situacija yra individuali, todėl esant poreikiui pacientės nukreipiamos papildomoms specialistų konsultacijoms.
LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje dirba patyrusi specialistų komanda, teikianti tiek konsultacijas planuojant nėštumą, tiek visapusišką nėštumo priežiūrą. Pacientėms suteikiama galimybė ne tik gauti išsamią konsultaciją, bet ir patikėti specialistams visą nėštumo priežiūros procesą – nuo planavimo iki gimdymo.
Atsakingas pasiruošimas nėštumui leidžia ne tik padidinti pastojimo tikimybę, bet ir padeda užtikrinti sklandesnę nėštumo eigą bei geresnę moters ir būsimo vaiko sveikatą.
