x

Kolegų ir pacientų ilgesys buvo stipresnis už gerovę Norvegijoje

2021 spalio 15 d.
f in @

Greta Valiukevičiūtė, LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus (Hipodromo g. 13) bendrosios praktikos slaugytoja, beveik pusmetį praleidusi Norvegijoje šiandien vėl varsto savo skyriaus palatų duris, pacientams atlieka medicinines procedūras ir manipuliacijas.

– Kokie žmonės! Greta, tu – čia? Nebe Norvegijoje? – nuaidi nuostabos šūksnis Vidaus ligų skyriaus koridoriuje.

– Taip, sugrįžau. Dirbu, – nusišypso slaugytoja G .Valiukevičiūtė.

„Pasiilgau ligoninės, kolegų. Norėjau atsidurti savo darbo vietoje ir dirbti įprastą darbą“, – paaiškina Greta, paklausta, kaip nutiko, kad pakėlusi sparnus į Norvegiją po penkių mėnesių ji vėl Kaune, dirba slaugytoja savo skyriuje.

„LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos Vidaus ligų skyrius – pirmoji mano darbovietė po mokslų Kauno kolegijoje. Pradėjau dirbti ir man labai patiko – ir draugiškas kolektyvas, geranoriški, visada pasirengę padėti kolegos, ir darbo sąlygos, ir tas kasdienis tempas, kuriuo gyvena visas slaugos personalas. Dirbau ir izoliacinėse palatose, kai per pandemijos piką mūsų skyriuje buvo gydomi COVID-19 pacientai“, – prisimena Greta, pasirengusi vėl padėti gydyti COVID-19 pacientus.

„Vidaus ligų skyriuje išmokau manipuliacijų, procedūrų, apie kurias turėjau tik teorinių žinių. Čia tu nesikoncentruoji į kažkurią vieną sritį, kai reikia, dirbi Pulmonologijos, kitąkart – Gastroenterologijos ar Diagnostikos poskyryje“, – pasakoja G. Valiukevičiūtė.

Tai kas gi paakino vykti į Norvegiją?

„Planuoju įsigyti būstą ir norėjau užsidirbti, – paprastai atsako mergina. – Iš slaugytojos atlyginimo Lietuvoje kažin ar įmanoma susitaupyti būstui.“

Norvegijoje daugiau nei dešimtmetį gyvena visa jos šeima: mama, brolis, sesė. Greta juos aplanko kiekvieną vasarą. Šį sykį ketino pasilikti ilgesniam laikui.

Gretos mama Norvegijos saloje dirba restorano šefe. Dukra įsidarbino restorano virtuvėje. Gyveno nuostabios gamtos apsuptyje, šalia buvo artimi žmonės, į sąskaitą plaukė geras uždarbis, bet pabėgus penkiems mėnesiams – trumpesniam nei planuota laikui G. Valiukevičiūtė nutarė: „Noriu grįžti į Lietuvą, į Kauno ligoninės Vidaus ligų skyrių, noriu dirbti tai, ką geriausiai moku – teikti pagalbą žmonėms, kaip slaugytoja prisidėti prie jų gijimo, sveikimo proceso.“

Vienu metu buvo minčių slaugytoja įsidarbinti Norvegijoje, bet nusvėrė Lietuvos, įprastos darbo aplinkos, kolegų ilgesys.

„Mūsų Vidaus ligų skyriaus kolektyvas labai geras“, – šypsosi slaugytoja G. Valiukevičiūtė. Ji neslepia: krūviai – didžiuliai, kai ko iš slaugos personalo grįžusi po 5 mėnesių jau neberado. „O aš apie išėjimą į kitą gydymo įstaigą niekada negalvojau, – kalba Greta. – Čia, LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriuje, viskas verda, ir man tai patinka, kol esu jauna, stipri, neperdegusi, man – pats tas.“

Geriausiai jai sekasi įkišti periferinį kateterį ir paimti kraują. Džiugiausios darbo akimirkos – kai vėl ligoninėje atsidūręs pacientas atpažįsta ir nušvinta: „Kaip gerai, kad čia jūs.“

„Liūdna, kad pacientas vėl pateko į ligoninę, bet kai tave atpažįsta ir tai tam žmogui suteikia džiaugsmo – smagu“, – kalba Greta.

„Šalia profesionalumo, kuris, žinoma, svarbu, slaugytojas turi mylėti žmogų, norėti jam padėti“, – įsitikinusi ji.

„Greta, išvažiuodama į Norvegiją, pažadėjo grįžti. Labai laukėme šios jaunos slaugos specialistės. Kad specialistai grįžta dirbti pas mus, yra didžiulis laimėjimas ne tik mums kaip įstaigai, bet ir pacientams. Kai, patekęs į ligoninę, esi slaugomas motyvuoto ir išmanančio savo darbą specialisto, ligoninėje leidžiamos dienos tampa šviesesnės. Didžiausios sėkmės Gretai“, – linki LSMU Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja Erika Jasukaitienė.