Prof. G.Damulevičienė: kas yra Geriatrijos skyriaus pacientas ir kaip tai atitolinti
Nors kas penktas Lietuvos gyventojas yra vyresnis nei 65 m. ir tendencijos rodo, kad ateityje visuomenė dar labiau senės, gydytojo geriatro profesija mūsų šalyje reta – aktyvias gydytojų geriatrų licencijas turi tik 39 medikai, net 12 jų dirba LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos skyriuje. Žurnalas „Sveikata“ publikuoja žurnalistės Aušros Lėkos interviu su šio skyriaus vedėja, gydytoja geriatre profesore Gyte Damulevičiene.
– Dažniausiai manoma, kad geriatrijos skyriaus pacientai – tiesiog vyresni žmonės, – sako profesorė G. Damulevičienė. – Bet lemia ne amžius: žmogus gali būti per 80 metų, bet jei jis pakankamai savarankiškas, apsitarnauja namuose ir neturi varginančių lėtinių ligų, kurios mažina jo funkcinį savarankiškumą, jam net nereikia gydytojo geriatro konsultacijos, o susirgęs kokia nors ūmia vidaus liga jis gali gydytis vidaus ar kituose skyriuose.
Geriatrijos skyriaus pacientas dažniausiai būna vyresnis nei 65 metų žmogus, kurio senėjimo procesą lydi jau keletas lėtinių ar ūminių ligų, kurios mažina jo funkcinį savarankiškumą, trukdo gyventi.
Painiojama, kada pacientas geriatrinis, o kada jau tik slaugomas. Jei žmogui nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tuomet jis ne geriatrijos skyriaus pacientas, nors šeimos gydytojai dažnai bando atsiųsti jį tiesiog paslaugyti, nes slaugos ligoninėse nuolat trūksta vietų. Bet mes tuo ir skiriamės nuo slaugos įstaigų, kad atliekame išsamų geriatrinį tyrimą ir gydome aktyviai. Mūsų profilio pacientai, išvykę iš geriatrijos skyriaus, turi grįžti į savo namus ir gyventi daugiau ar mažiau savarankiškai.
Priimti sprendimą, kada sergantį vyresnio amžiaus žmogų siųsti į bendro profilio ligoninę, kada – į geriatrijos skyrių, o kada – į slaugos įstaigą, nelengva.
Į mūsų skyrių dažniausiai patenka pacientai, sergantys viena ar keliomis paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis, o pagal planinę hospitalizaciją šeimos gydytojai juos siunčia atsižvelgdami į geriatrinių sindromų indikacijas. Dažniausiai tai – demencija, depresija, nepakankama mityba, rijimo sutrikimas, sarkopenija, griuvimai, šlapimo nelaikymas, senatvinio silpnumo sindromas, miego sutrikimas, odos problemos, dehidratacija, natrio trūkumas ir kiti. Visi jie svarbūs, nes blogina žmogaus savijautą, didina mirštamumą, todėl labai svarbios profilaktikos priemonės, ankstyva diagnostika ir gydymas.
– Kur ieškoti geriatrijos pagalbos?
– Tuoj bus dešimt metų, kai LSMU Kauno ligoninėje veikia Geriatrijos skyrius, gydome žmones, vyresnius nei 60 metų. Tai buvo pirmasis toks visos struktūros specializuotas skyrius Lietuvoje. Jame dirba geriatrų komanda: gydytojai geriatrai, vidaus ligų gydytojai, pulmonologas, ergoterapeutai, kineziterapeutai, medicinos psichologas, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai. Yra 50 lovų, tai Kauno miestui nemažai, bet norinčiųjų visada būna daugiau, nei turime galimybių.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Sveiko senėjimo užtikrinimo planą, Lietuvoje bus du dideli geriatrijos centrai – Kaune ir Vilniuje.
– Kaip ilgiau išlikti sveikam?
– Profilaktikos priemonės tinka mažinant įvairius geriatrinius sindromus. Pavyzdžiui, demencija. Daug kalbama, kad, norint iki gilios senatvės išlikti aiškaus proto, reikia būti aktyviam, spręsti daug kryžiažodžių ir pan., bet beveik nekalbama, kad reikia ir B grupės vitaminų, maiste turi būti gausu seleno, omega-3 riebalų rūgščių. Reikėtų keliskart per savaitę valgyti žuvį, pageidautina riebią, taip pat ir baltąją. Mokslininkų įrodyta, kad sveika kasdien vartoti po 80–150 ml raudonojo vyno, nes jame yra daug antioksidantų.
Kryžiažodžius spręsti gerai, bet kai veikla ta pati, dirba tos pačios smegenų sritys, veiklą reikia keisti, nepamiršti ir kitų – skaityti, išmokti eilėraštį, ką nors klijuoti ar piešti, žiūrėti nuotraukas, megzti, gaminti valgį.
Užkirsti tam kelią galima, bet dauguma nežino, kad reikia vartoti pakankamai baltymų – 1 g vienam kilogramui žmogaus svorio per dieną, t. y., jei sveriame 70 kg, kasdien reikėtų suvalgyti 70 g baltymų. Tai nemažai, tad reikia galvoti, kokio maisto ir kiek suvalgyti, o jei jame baltymų per mažai, tada reikia vartoti papildus. Būtina pakankamai vartoti ir vitamino D.
Apetitą pagerina ir ankstyvas depresijos išaiškinimas, kai kurių vaistų vartojimo nutraukimas, nes jie blogina apetitą. Svarbus ir fizinis aktyvumas, bet ne tik vaikščiojimas – labai naudingi pratimai su pasipriešinimo efektu.
Dar vieno geriatrinio sindromo – griuvimų profilaktikai labai svarbu, kad kineziterapeutas parinktų papildomą pagalbinę vaikščiojimo priemonę – lazdą ar vaikštynę. Tai svarbu ir dėl ortostazės – kai staiga atsistojus nukrinta kraujospūdis, sukeldamas galvos svaigimą, net iki sąmonės netekimo, ir griuvimą. Tai dažnas simptomas, bet galima pakoreguoti vaistus, skysčių pusiausvyrą ir to išvengti.