Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.

Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientas turi teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose ir gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

Ši informacija gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas atsisako šios informacijos.

Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Jeigu terminas nėra nurodytas, tuomet informacija nurodytiems asmenims teikiama paciento buvimo ligoninėje laikotarpiu.

Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

Informaciją apie besigydančių pacientų būklę gali suteikti gydantys gydytojai, skyrių vedėjai, budintys gydytojai.

Informaciją apie buvusių ir esamų pacientų sveikatos būklę, juridiniams ir fiziniams asmenims kreipiantis raštu, suteikia ligoninės administracija, kai yra paciento raštiškas sutikimas arba kai tai yra numatyta LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais.

Informacija telefonu apie pacientą neteikiama.

Į raštiškus prašymus dėl informacijos apie pacientą pateikimo atsakoma per 10 darbo dienų.

Pacientams, atvykusiems į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ar konsultacijų kabinetą, gydytojas psichiatras teikia pagalbą pagal skubios medicinos pagalbos indikacijas (psichomotorinis sujaudinimas, mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė, ūmi psichozė ir kt.)

Jeigu artimieji įtaria psichikos sutrikimą, o asmuo nesutinka išsitirti, artimieji gali kreiptis į pirminio psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Jei gydytojas psichiatras įtaria sunkų psichikos sutrikimą, priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo.

Atvežus pacientą į priėmimo–skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, įstaigos administracija ne vėliau kaip per 2 paras privalo kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo tęsimo.

Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą. Be paciento sutikimo išrašai teikiami įstatymų numatyta tvarka valstybės institucijoms (teismams, prokuratūrai ir kt.) ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas, arba atliekama jo sveikatos ekspertizė.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimai ir tvarka nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, kuriame be kitų ligų nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimai, kai transporto priemones vairuoti draudžiama arba taikomi apribojimai. Sergantiems priklausomybės ligomis asmenims sprendimas dėl vairavimo priimamas individualiai, vadovaujantis gydytojų komisijos išvada. Leidžiama vairuoti esant ne trumpesnei kaip 3 metų remisijai.

Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Sąraše išvardinti psichikos ir elgesio sutrikimai, dėl kurių draudžiama įsigyti ir turėti ginklą.

Išgėrusius asmenis apžiūrėjęs budintis gydytojas psichiatras sprendžia ar pacientui reikalinga skubi medicinos pagalba. Tais atvejais, kai nustatomos būklės atitinkančios skubios medicinos pagalbos reikalavimus, pacientui yra teikiama stebėjimo paslauga, arba jis stacionarizuojamas.

Esant būtinajai pagalbai visi pacientai stacionarizuojami, eilių stacionariniam gydymui nėra.

Taip. Klinikoje yra gydytų asmenų registras.

Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės. Gydymas stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, yra mokamas. Ši tvarka reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

• stiprus troškimas vartoti medžiagą,
• sunku valdyti elgesį, t. y. vartojimo pradžią, pabaigą arba vartojimo intensyvumą, nepaisant žalingų pasekmių,
• medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis negu kiti veiksmai ar įsipareigojimai, trikdo asmens asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą,
• padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, galimi traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos, vidaus organų pakenkimai.

Labai svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, todėl kaip ir kitų ligų atvejais asmeniui reikia specialisto pagalbos. Tai sunki liga ir sergantiems padėti išgyti negali jų šeimos nariai ar draugai – būtina pagalbos kreiptis į medikus.

Nemokama pagalba pagal būtinosios pagalbos indikacijas (esant sunkiai abstinencijai, išsivysčius psichozei) teikiama visą parą.

Galite atvykti patys arba su gydytojo psichiatro siuntimu.

Pacientui priklausomybes padeda įveikti gydytojai psichiatrai, slaugytojai, psichologai ir socialiniai darbuotojai.

Pacientams taikomas medikamentinis gydymas, konsultuoja medicinos psichologai, socialiniai darbuotojai, pacientai kviečiami lankytis susitikimuose su Anoniminių alkoholikų draugijos nariais.

Informacija teikiama:

Priėmimo–skubios pagalbos skyrius
S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, Kaunas
Tel. (8 37) 422 540, visą parą
El. p.: aleksotas@kaunoligonine.lt

Priėmimo–skubios pagalbos skyrius
Žiegždrių km., Samylų sen. Kauno raj.
Tel. (8 37) 568 490
El. p. marios@kaunoligonine.lt

Somatopsichiatrinis skyrius
Hipodromo g. 13, Kaunas
Susisiekite
Nuo 8 iki 13 val. tel. (8 37) 391 597
Po 13 val. tel. 8 620 44292
El. p. aleksotas@kaunoligonine.lt

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresija gali susirgti kiekvienas – neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius. Depresiją gali sukelti staigus stresas, nelaimės, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas klostosi gerai.

Depresijos simptomai yra liūdesys arba „tuštuma“, bei domėjimosi įprastine veikla praradimas. Kiti simptomai:

• pasunkėjęs mąstymas, gebėjimo susikaupti bei priimti sprendimus sumažėjimas;
• apetito ar kūno svorio pokyčiai;
• miego sutrikimai: neįprastai ilgas miegas ar negalėjimas užmigti;
• kaltės ar nepilnavertiškumo pojūtis;
• energijos stoka ar nuolatinis nuovargio pojūtis;
• mintys apie savižudybę.

SVARBU!

Jei jauti bent tris iš išvardintų simptomų – nedelsk ir kreipkis pagalbos. Ankstyva diagnostika ir paskirtas gydymas padės išvengti ligos eigos pablogėjimo ir pasikartojimo. Jei artimasis kenčia nuo depresijos – padėk jam, paskatink jį gydytis. Galbūt išgelbėsi gyvybę…

Taip, nemokama pagalba teikiama visą parą!

Kreiptis gali visi LR pilnamečiai piliečiai, patekę į depresinę situaciją. Galite atvykti patys ar gavę siuntimą iš gydančio gydytojo.

Depresijų centre dirba ir pagalbą žmogui suteikia kvalifikuoti specialistai – tai psichiatrai, psichoterapeutai, med. psichologai, psichosocialinės reabilitacijos komanda.

Individuali ir grupinė psichoterapija, psichosocialinė reabilitacija: socialinių darbuotojų, med. psichologo konsultacijos, kineziterapija, šviesos ir spalvų terapija, relaksacija.

Tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, situacijos, kurios sutrikdo žmogaus psichikos būklę, jo įprastą elgesį bei socialinę adaptaciją. Neretai žmogus mąsto apie savižudybę ar net bando nusižudyti, patiria emocinį stresą.

Tai visos dirbančios specialistų komandos intensyvi pagalba žmogui, patiriančiam sunkius išgyvenimus.

Taip, nemokama pagalba teikiama visą parą! Gydymas centre trunka iki 10-ties dienų. Po intensyvios pagalbos pacientai kviečiami lankytis dienos stacionare (iki 30 dienų).

Kreiptis gali visi pilnamečiai Kauno miesto ir regiono gyventojai, patekę į krizinę situaciją. Galite atvykti patys ar gavę siuntimą iš gydančio gydytojo.

Krizių intervencijos centre dirba ir pagalbą žmogui suteikia kvalifikuoti specialistai – tai psichiatrai, psichoterapeutai, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas ir medicinos slaugytojai bei padėjėjai.

Žmogui padedantys gydytojai pasitelkia medikamentinį gydymą, psichologo, psichiatro konsultacijas, be to, taikoma individuali ir grupinė psichoterapija, muzikos, šviesos, spalvų, sporto, filmų, meno terapijos. Pacientai mokomi atpažinti bei suvaldyti savo emocijas. Pagalba teikiama ir paciento artimiesiems.

Šiuo metu Krizių intervencijos centre mobilios paslaugos neteikiamos.

Psichosocialinė reabilitacija – tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais. Taikant psichosocialinę reabilitaciją siekiama, kad asmuo po gydymo galėtų gyventi, mokytis ir dirbti bendruomenėje, gyventi savarankiškai.

Specialistų komanda įvertina paciento psichosocialinės reabilitacijos galimybes. Paciento galimybės vertinamos pokalbių su gydytoju psichiatru, psichologu, psichikos sveikatos slaugytoju, socialiniu darbuotoju metu užpildant tam tikras skales (bendro veiklos vertinimo, Kembervelo poreikių skalę). Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas. Gydymosi eigoje įvertinami asmens būklės pasikeitimai.

Organizuojami užsiėmimai, lavinantys pacientų socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius;

Pacientai įtraukiami į individualiai parinktas užimtumo veiklas (dailės, rankdarbių, sporto, lavinamųjų žaidimų grupės, muzikos, literatūros, kultūrinių išvykų, kompiuterinių įgūdžių lavinimo ir kt., veiklas);

Pacientai ir jų artimieji informuojami apie psichosocialinės reabilitacijos galimybes, koordinuojami santykiai su šeima, darboviete ir kitomis institucijomis;

Padedami tvarkyti reikiami asmens dokumentai, bei dokumentai dėl pacientų apgyvendinimo globos įstaigose, būtinų socialinių paslaugų tęstinumo bendruomenės institucijose.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas pacientams teikia gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, psichoterapeutai, kineziterapeutai.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Aleksoto ir Marių sektoriaus stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams, ar lankantiems Dienos stacionarą. Reikalingos pagalbos apimtį nustato pacientą konsultavęs ir jo būklę įvertinę psichosocialinės reabilitacijos specialistai.

Pastebėta, kad depresiją pagyvenusiems žmonėms dažniausiai sukelia šie veiksniai: socialinės aplinkos pasikeitimai – vienatvė, saugumo stoka, emociniai išgyvenimai, somatinės ligos, konfliktai šeimoje, finansinės problemos, paties žmogaus ir visuomenės neigiamas požiūris į pagyvenusius žmones.

Depresijos simptomai:

• liūdna nuotaika,
• sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi,
• niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas,
• savižudiškos mintys ar elgesys,
• sutrikęs miegas,
• sumažėjęs apetitas ir kt. simptomai.

Atminties sutrikimas (demencija) – kasdieninį gyvenimą apsunkinantis bei prie socialinės aplinkos trukdantis prisitaikyti sutrikimas. Demencija nėra liga, bet grupė simptomų, kurie būdingi sergant tam tikroms ligomis (kraujagysliniai susirgimai, hipertoninė liga, insultas, skydliaukės ir kt. ligos).

Atminties sutrikimo (demencijos) simptomai:

• atminties pablogėjimas,
• dėmesio koncentracijos pablogėjimas,
• orientacijos sutrikimas,
• mąstymo sulėtėjimas,
• higienos įgūdžių praradimas,
• nuskurdimo, apvogimo, nuodijimo kliedėjimo idėjos,
• padidėjęs jautrumas, verksmingumas.

Pastebėjus, kad jūsų artimajam būdingi bent keli išvardinti depresijos ar demencijos požymiai, derėtų kreiptis į specialistus, kurie padėtų įveikti iškilusias problemas.

Taip, nemokama pagalba asmenims, besiskundžiantiems emocijų, atminties sutrikimais, depresija teikiama visą parą Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje, Marių sektoriuje.

Kreiptis gali visi Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai. Galite atvykti patys ar gavę siuntimą iš gydančio gydytojo.

Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje dirba ir pagalbą žmogui suteikia kvalifikuoti specialistai – gydytajai psichiatrai, vidaus ligų gydytojai, neurologai, oftalmologai ir kiti specialistai.

Pacientams atliekami bendri klinikiniai tyrimai, atminties ir pažinimo funkcijų psichologiniai tyrimai, elektroencefalograma, esant reikalui – galvos kompiuterinė tomografija, tiriama skydliaukės funkcija, konsultacijas teikia neurologai.

Taip, nemokama pagalba socialinį draudimą turintiems asmenims teikiama visą parą.

Galite atvykti su gydančio šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro siuntimu. Galite kreiptis ir be gydytojo siuntimo, jo nereikia ir tais atvejais, kai pacientas atvyksta skubios medicininės pagalbos.

Pagalbą pacientui teikia gydytojai psichiatrai, vidaus ligų gydytojai, gydytojai neurologai. Esant poreikiui konsultuoja ir kitų sričių gydytojai specialistai.

Ligoniams atliekami visi reikalingi laboratoriniai, diagnostiniai, radiologiniai tyrimai.

Pacientai, norintys naudotis Dienos stacionaro teikiamomis paslaugomis, privalo pateikti:

1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
2. gydytojo psichiatro siuntimą.

Gydytis į Dienos stacionarą taip pat gali būti nukreipiami pacientai po gydymosi Psichiatrijos klinikos stacionaro skyriuose.

Dienos stacionare gydomi tik socialiai drausti pacientai. Mokamos paslaugos neteikiamos.

Dienos stacionare besilankantiems pacientams sveikti padeda individualios gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo konsultacijos, individuali ir grupinė psichoterapija, įvairios užimtumo veiklos, kurios padeda sumažinti nerimą, lavina bendravimo įgūdžius, kuria tarpusavio santykius saugesnėje aplinkoje.

Grupinės psichoterapijos metu pacientai mokomi pažinti ir įvardinti savo problemą, lyg dar kartą ją išgyvenant, ieškoti sprendimo būdų.

Užimtumo organizatoriai, kineziterapeutas, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, dirbdami komandoje rūpinasi paciento sveikatinimu, pasitelkdami dailės, rankdarbių užsiėmimus, muzikos klausymą, literatūros kūrinių skaitymą ir analizę, raumenų relaksaciją, judesio terapiją.

Kadangi mūsų klimato juostoje šaltuoju metų sezonu patiriamas saulės šviesos trūkumas, sutrikdantis žmogaus bioritmus, neigiamai veikiantis nuotaikų kaitą – plačiai taikoma šviesos terapija.

Pacientams taikomas ir medikamentinis gydymas kompensuojamais ir nekompensuojamais vaistais.

Dienos stacionare žmogui padedama visais psichikos sveikatos sutrikimų atvejais, esant nepakankamai efektyviam ambulatoriniam gydymui arba, kai būtina stacionarinį gydymą palaipsniui pakeisti į ambulatorinį.

Pirmadienis – penktadienis 8.00–15.00 val.

Iki 30 darbo dienų.

Taip. 2 kartai per dieną: priešpiečiai ir pietūs.

Nedarbingumo pažymėjimas gydymosi metu neišduodamas, kadangi asmens tapatybės duomenų negalima pateikti Sodrai. Jeigu pacientui yra reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, kreiptis į gydymo įstaigą ir gydytis reikėtų įprastu būdu, kai asmens tapatybę patvirtinantys duomenys nėra koduojami.

Pacientas turi teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis atveju, kai nutraukus jų vartojimą sutrinka fizinė ir psichinė sveikata, esant lengvai ir vidutinio sunkumo abstinencijai (nutraukimo sindromui).

Informacijos apie pacientą teikimo tvarka bei anoniminių paslaugų teikimo tvarka, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, yra reglamentuoti:

• Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 str.,
• Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. Nr. V-164 įsakyme „Dėl ligų, kuriomis sergantys ne jaunesni, kaip 16 metų pacientai turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, sąrašo patvirtinimo“,
• 2010 m. kovo 4 d. Sveikatos apsaugos ministro išleistame įsakyme Nr. V-178 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Į gydymo įstaigą atvykęs pacientas turi pateikti savo asmens duomenis patvirtinančius dokumentus, tačiau visi duomenys yra koduojami. Apie jūsų buvimą ligoninėje Sodrai nėra pranešama.

Už sveikatos priežiūros paslaugas, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, pacientai susimoka patys. Viena gydymosi para stacionare kainuoja 75,00 Eur. Atsiskaityti banko kortelėmis galimybės nėra.

Pacientams sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir nutraukiamos paciento pageidavimu.

Taip, mokama pagalba, neatskleidžiant asmens tapatybės, teikiama visa parą.

Pacientai, gauna visą reikalingą medikamentinį gydymą ir slaugą.

Gydančio gydytojo sprendimu, galima atlikti visus reikalingus laboratorinius tyrimus, elektrokardiogramą, psichologinį tyrimą, kurio metu įvertinama paciento emocinė būsena, nerimo lygis ir kt.

Norėdami gauti medicininę pažymą privalote pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pirmadienis – penktadienis 8.00–15.30 val.

Medicininės pažymos (forma Nr. 028-1/a) išdavimo kaina – 3,20 Eur. Įmoka sumokama atsiimant pažymą. Galima atsiskaityti banko kortelėmis.

Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Konsultacijų kabineto registratūroje.
S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, Kaunas
Tel. (8 37) 391 355