Psichiatrijos klinikos pacientai mintis bei emocijas skatinami išsakyti ir per piešinį
Rugsėjo 24-ąją minima Europos dailės terapijos diena. Šia proga kalbėjomės su LSMU ir VDA lektore, dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ vadove, LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centro ir dienos stacionaro dailės terapeute Aušra Sebeikaite.
„Pagrindinė dailės terapijos funkcija yra psichoterapija, – sakė dailės terapeutė ir dėstytoja A. Sebeikaitė. – Ši terapija per piešinį, lipdinį ar kitokią meninę veiklą leidžia pacientui pamatyti save iš šalies ir pradėti ieškoti pokyčio.“
Pasak dailės terapeutės, piešinys palengvina verbalinę komunikaciją, per piešinį žmogui gerokai lengviau išsisakyti.
Aušra rodo Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centro pacientų piešinius. Žmonės, patyrę didžiulį sukrėtimą, traumą, netektį, krizę, depresiją piešdami pasakojo, ką išgyvena, kaip jaučiasi.
Seksualinę prievartą patyrusio vaikino piešinys. Žmogaus, kuriam nustatytas šizotipinis asmenybės sutrikimas, darbas. Pacientų, turinčių bipolinį ar autizmo spektro sutrikimą, segančiųjų sunkia depresija, šizofrenija, kitais psichikos sutrikimais piešiniai pašaliniam žmogui gali atrodyti sukrečiantys, tuo metu dailės terapeutui, kalbėjo A. Sebeikaitė, tai yra informatyvi terapinio ar diagnostinio darbo medžiaga. „Be abejo, diagnozuoja ne dailės terapeutai, o gydytojai psichiatrai, kuriems pacientų piešiniai yra kaip papildoma diagnostikos priemonė“, – pasakojo dailės terapeutė.
A.Sebeikaitės vedamoje dailės terapijoje vienu metu dalyvauja iki 6 žmonių. Užsiėmimas, prasidedantis dalijantis mintimis ir emocijomis susėdus ratu ir pasibaigiantis tokiame pat rate vykstančiu proceso aptarimu, trunka apie 1,5 val. Terapijos dalyviai gali rinktis priemones – molį, plastiliną, siūlus, žurnalų iškarpas, viso spalvų spektro pieštukus.
„Negaliu paneigti, kad pasirinkimuose dominuoja juoda spalva, – pastebėjo dailės terapeutė. – Krizių intervencijos centro pacientai Psichiatrijos klinikoje atsiduria išgyvendami sunkias kritines situacijas, juoda spalva jiems padeda „išveikti“, išlieti iš savęs į popieriaus lapą emocijas. Kūrybinis procesas juos veikia gydančiai.“
Dailės terapijos dalyviams A. Sebeikaitė dažniausiai siūlo universalias temas: jūra, kalnai, upė, vidinio pasaulio miestas, aš – pasakos personažas, aš – planeta, aš – indas. „Kad ir kokią temą pasirenkame, kiekvienas galiausiai nupiešia piešinį apie save, savo išgyvenimus, dabartinę savijautą, kartais – kokią įsivaizduoja ateitį“, – sakė dailės terapeutė.
„O, kaip man palengvėjo“, – dažnai išsprūsta iš paciento lūpų pasibaigus dailės terapijos užsiėmimui.
Daugiau apie LSMU KL Psichiatrijos klinikoje vykstančią dailės terapiją skaitykite https://kaunoligonine.lt/dailes-terapija-psichikos-sveikatai-stiprinti/