Švč. M. Marijos, Ligonių sveikatos koplyčia
LSMU Kauno ligoninės Šilainių padalinio kapelionai: kun. Stasys BLINSTRUBIS, kun. Benas Audrius MARTUSEVIČIUS, kun. Mindaugas PUKŠTYS, mons. Augustinas PAULAUSKAS.
Bendrasis šios ligoninės (Šilainių padalinio) KAPELIONŲ TELEFONO NUMERIS (kvietimui pas ligonį): +370 633 30946.
PIRMADIENĮ 15.30 val. Dievo Žodžio liturgija su Šv. Komunijos dalinimu.
ANTRADIENĮ 15.30 val. Šv. Mišios.
TREČIADIENĮ 15.30 val. Švč. Sakramento adoracija, Valandų liturgija ir Šv. Komunijos dalinimas.
KETVIRTADIENĮ 15.30 val. Dievo Žodžio liturgija su Šv. Komunijos dalinimu.
PENKTADIENĮ 12.00 val. Šv. Mišios.
Asmeninei maldai koplyčia atvira visą parą. Koplyčioje priimamos ir Šv. Mišių intencijos. Prie Šiluvos Dievo Motinos paveikslo galima uždegti maldos žvakelę, pasimelsti, pasikalbėti su kunigu ar sielovadininku, pabūti tyloje.
Ligonių, jų artimųjų bei personalo sielovadoje taip pat tarnauja:
Švč. M. Marijos koplyčia
Kapelionas kun. Šarūnas PETRAUSKAS, tel. +370 37 340 479.
ŠV. MIŠIOS: antradienį 14 val.
Koplyčia atvira visą parą.
DVASINĖ PAGALBA besigydantiems pacientams, jų artimiesiems ir darbuotojams teikiama TREČIADIENIAIS: 11–15 val. dvasinė asistentė lanko ligonius, registruoja sakramentams.
13–14 val. kapelionas prieš Mišias lanko ligonius ir teikia sakramentus.
Dėl patarnavimų kreiptis į savanorę Kristiną ŠEŠTOKIENĘ, tel. 8 614 05880 arba į kapelioną.
Šv. Juozapo koplyčia
Aptarnauja Karmelitų parapijos kunigai, kleb. kun. Valdas PAURA OCD, mob. 8 677 309 97
ŠV. MIŠIOS : kartą per mėnesį, pagal susitarimą apie 12 val.
„Žmogaus fizinė sveikata, gijimo procesas labai priklauso nuo jo dvasinės būsenos“, – sako LSMU Kauno ligoninėje, Šilainių padalinyje dirbanti dvasinė asistentė, sesuo Pranciška Neringa Bubelytė iš Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių vienuolyno.
Ji rūpinasi ir pacientų, ir personalo sielovada. „Mano misija apima ir personalą, ir pacientus. Kasdien skiriu už juos valandą pirmiausia savo asmeninės maldos, o paskui tarnauju. Kartais tenka dalinti Šv. Komuniją, kiek dažniau pakviesti kunigą Ligonių sakramentui, tačiau daugiausia su pacientais kalbuosi arba juos tiesiog išklausau“, – kalbėjo P.N. Bubelytė.
Vienuolė aplanko pacientus, domisi jų sveikata, atkreipia dėmesį į ilgiau esančius skyriuje. „Paklausiu, ar gavo ligonių patepimą prieš operaciją? Juk tai yra pagalba ir sau, ir gydančiam bei slaugančiam medikui! Pasiūlau jiems paskaityti ir savo knygų, nebūtinai susijusių su tikėjimu. Jei sužinau, kad ligonis yra lyg ir tikintis, bet nemoka melstis, o gal dėl ligos primiršo, – palieku paveiksliuką su malda, kad pasimelstų bent už savo gydytoją. Paklausiu ir dėl išpažinties, nes gijimo procesas ir fizinė sveikata labai priklauso nuo dvasinės būsenos: ar žmoguje nėra pykčio, baimės, neatleidimo. Tenka pasimelsti kartu su pacientu tiesiog palatoje už jo sveikatą, sėkmę operacijos metu“, – pasakojo sesuo P.N. Bubelytė.
Pirmoji vienuolės specialybė buvo socialinė darbuotoja medicininei globai su tuometinės med. sesers kvalifikacija. Po to ji studijavo Katalikų teologiją, pedagogiką, dirbo vadybinį darbą arkivyskupijos kurijoje, misonieriavo Amerikoje, vėliau kaip tikybos mokytoja dirbo Jonavos rajone, su mokiniais lankydavo slaugos skyrių.
Taip pat sesuo P.N. Bubelytė yra baigusi VDU Katalikų teologijos fakultete Klinikinės pastoracijos magistro studijas, po jų kaip dvasinė asistentė atliko praktiką LSMU ligoninėje Kauno klinikose, o dabar priimta nuolatiniam sielovadiniam darbui LSMU Kauno ligoninėje Šilainių padalinyje.
LSMU Kauno ligoninės Hipodromo g. 13 padalinyje dvasine asistente savanoriškais pagrindais dirbanti gydytoja odontologė Kristina Šeštokienė sako:
„Būna sunkių klausimų. Liga iškelia į paviršių daug skaudulių, pykčio, nesusitaikymo. Tačiau šviesa visuomet egzistuoja, ir aš stengiuosi ligos užkluptam, kartais ir visiškai palaužtam žmogui per tikėjimo prizmę parodyti kitą perspektyvą, kitokį požiūrį į ligą, kad jis su savo tamsiomis mintimis neužsidarytų siaurame tunelyje“, – pasakoja Kristina.
Kiekvieną ketvirtadienį ji atvyksta į ligoninę ir savanoriškai, t.y., be atlyginimo, teikia dvasinę pagalbą pacientams, lanko juos skyriuose, net Reanimacijos ir intensyvios terapijos, klausosi jų, kalba pati.
„Bandyti kalbėtis reikia, nes kiekviena krizinė situacija įsileidžia nuraminimo, vilties suteikimo momentą. Natūralu, kad liga, atimanti mūsų galias, įprastą gyvenimą, sukelia krizę. Sunku yra nusižeminti, priimti pagalbą, būti priverstam jos prašyti. Tačiau krizė yra tik mūsų galvose, protuose, iš tiesų galime ir turėtume keisti savo požiūrį ligą“, – sako K. Šeštokienė.
Paklausta, koks dar požiūris galėtų būti į ligą, kuri žmogui visuomet yra mažesnė ar itin didelė nelaimė, dvasinė asistentė Kristina paaiškina: „Fizinė negalia atveria galimybes pasireikšti dvasinei galiai. Ji augina.“
Prieš trejus metus gydytoja odontologė K. Šeštokienė, šalia tiesioginio darbo, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete pradėjo Klinikinės pastoracijos magistro studijas, o šį rudenį, baigus magistrantūrą, ją pasikvietė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir Kristina gavo kanoninį siuntimą dvasinės asistentės darbui LSMU Kauno ligoninėje, adresu Hipodromo g. 13.
Be ligonių lankymo, jų išklausymo, pokalbių su jais, teikiant nusiraminimą ir viltį, dvasinei asistentei suteikta teisė dalyti Šv. Komuniją, nešti Eucharistiją ligoniams.