Švenčių atgarsiai psichiatrų darbe ir kaip išgyventi slogią sezoninę nuotaiką
– Ką naujo sužinojo jos dalyviai?– paklausėme LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovės, gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės, LPA prezidentės Ramunės Mazaliauskienės.
– Sunku ką nors tikrai naujo pasakyti šių laikų medikui, kuris turi prieigą prie pačių įvairiausių informacijos šaltinių. Tikriausiai didžiausią naudą davė tai, kaip buvo organizuota konferencija. Joje orientavomės į praktikos ir mokslo sintezę.
Kolegos paruošė du skirtingus atvejus, kuriuose buvo nagrinėjama konkrečių pacientų ligos istorija, gydymo iššūkiai. Toliau keli daugiau praktinių ir teorinių žinių turintys kolegos buvo pakviesti pakomentuoti pristatomą atvejį, po šių komentarų sekė trumpa mokslinė paskaita, susijusi su pristatomu atveju, na, o po to ir vėl vyko ekspertų diskusija.
Esant tokiam renginio formatui, klausytojai galėjo išgirsti skirtingas perspektyvas, skirtingas galimybes. Pvz. vieną iš pristatomų atvejų komentavo ne tik psichiatrai, bet ir psichoterapeutas bei dailės terapeutas.
Manau, kad didesnio būrio specialistų, kurie dalyvauja gydant psichikos ligomis sergančius asmenis, dalijimasis patirtimi yra labai naudingas, nes atskleidžia daug netikėtų ir prie gijimo prisidedančių aspektų.
– “Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys?”– kasmet mirga antraštės. O kaip kalėdinis, naujametinis laikotarpis atsispindi klinikiniame Psichiatrijos klinikos darbe?
– Psichiatrijos klinikos darbe su tam tikru sezoniškumu susiduriame. Kaimiškas vietoves aptarnaujantys skyriai puikia žino, kada būna bulvių sodinimo laikas ar bulviakasis, na, o po didžiųjų metų švenčių kurį laiką visa eilė asmenų informuoja, kad jie gėrė „nuo Kalėdų“, Velykų, Joninių.
Kalėdos vis tiktai yra ypatinga šventė. Joje yra daug iš vaikystės atėjusio stebuklo laukimo ir džiugesio, susijungimo su šeima. Todėl didelė dalis pacientų, jei tik būsena nėra labai sunku, atideda kreipimąsi į specialistus ir lieka namuose – su šeima ar su savo prisiminimais.
Tačiau tų, kurie visgi atvažiuoja ar yra atvežami, būklės ir situacijos dažnai ženkliai sunkesnės. Patenka žmonės po šeimyninių konfliktų, žmonės, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių kalėdiniu laikotarpiu išgyvena netektį, vienatvę ar beprasmiškumą. Vėliau atvyksta tie, kurie šventiniu periodu gausiai piktnaudžiavo alkoholiu, ir tie, kurie ilgą laiką būnant su seniai matytais šeimos nariais „neatlaikė“ bendravimo intensyvumo.
– Kas yra sezoninė depresija? Galbūt tai dar vienas „madingas“ mitas?
– Iš tiesų tai nėra mitas, tačiau tik tuo atveju, jei pats terminas vartojamas teisingai. Apskritai sezoniškumas yra būdingas nuotaikos sutrikimams, yra žmonių, kuriems depresija vystosi, pvz. rudenį ir pavasarį.
Tačiau kai kalbame apie sezoninę depresiją, dažniausiai turime galvoje „žieminę“ depresiją arba anglų kalba naudojamą terminą „winter blues“, kurį galėtume išversti kaip žiemos liūdesį.
Ši depresija turi ir tam tikrą biologinį pagrindą, t. y. jos vystymuisi įtakos turi melatonino sistema, reaguojanti į sumažėjusį saulės šviesos kiekį, nors pats atsiradimo mechanizmas nėra toks paprastas ir jame dalyvauja visa eilė kitų smegenų veiklai svarbių medžiagų.
Svarbu paminėti, kad sezoninei depresijai nėra būdingas grynas liūdesys, o dažnai pats nuotaikos pablogėjimas pasireiškia saikingu liūdesiu ar tik dirglumu, o pirmame plane dažnai stebime kitus simptomus, tokius kaip energijos stoka, mieguistumas dienos metu, sunkumai susikaupti, potraukis saldumynams.
Tai patiriantys asmenys labai aiškiai įvardija, kada jiems pradeda blogėti savijauta („kai trumpėja dienos“, „kiekvieną rudenį“ ir pan.), o taip pat ir kada pradeda gerėti savijauta, dažnai akcentuodami arba sausio vidurį, kai akivaizdžiai pailgėja diena, ar pavasario pradžią.
– Kiek veiksmingos „naminės“ priemonės – jonažolių preparatai, serotoninas, vitaminas D, 5–HTP, kt., – kurios, žadama, kaip ant mielių pakels nuotaiką ir nuvys sezoninę depresiją?
– Depresija yra tokia būsena, kai „mielių metodas“ nelabai veikia. Aišku, pastaruoju metu yra tam tikrų greitai veikiančių medžiagų, kurios vis plačiau naudojamos, tačiau ir jos naudojamos deriniuose bei esant tam tikroms sąlygoms.
Dažniausiai depresijos gydymas yra lėtas ir susijęs ne tik su biologinėmis, bet ir psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis bei jų valdymu.
Manau, kad tinkamas vitamino D naudojimas, jei ženkliau ir nepagerins nuotaikos, tai tikrai bus naudingas daugeliui organizmo funkcijų. Jonažolė daugelyje tautų yra žinoma kaip nuotaiką veikianti vaistažolė, jos naudojimas gali būti naudingas, tačiau jis turėtų būti suderintas su specialistu. Kodėl? Depresijos priežasčių, kaip ir minėjau, yra daug, todėl visada būtina į depresijos atsiradimą ir gydymą žiūrėti kompleksiškai ir tvarkytis su visais faktoriais, turėjusiais įtakos depresijos atsiradimui.