Psichiatrai siunčia žinutę: neužsiiminėkite savigyda, kreipkitės į specialistą
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika surengė nuotolinę diskusiją „Pakalbėkime apie psichikos sveikatą pandemijos metu”.
Diskusijoje pasisakė LSMU Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Virginija Adomaitienė, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas, LSMU profesorius Darius Leskauskas, psichiatrė, LSMU lektorė Kristina Dambrauskienė.
Renginį moderavo LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė. Ji pristatė temas žinomų psichikos specialistų pokalbiui: kokią reikšmę pandemija turi mūsų psichikos sveikatai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kaip reikėtų elgtis suvokus, kad su psichikos sveikata ne viskas gerai?
Be diskusijos prelegentų, dalyvavo apie pusšimtį virtualiai prisijungusių svečių.
Diskusijos dalyviai konstatavo, kad bendra visuomenės psichikos sveikata, skaičiuojant antruosius pandemijos metus, suprastėjo visais parametrais, visose amžiaus grupėse.
Tarp vaikų ir paauglių, daug laiko negalėjusių bendrauti su bendraamžiais ir lavintis kontaktiniu būdu, padaugėjo savęs žalojančio elgesio atvejų, gausūs dėmesio koncentracijos sutrikimai, lėtinis nuovargis, savo simptomatika panašus į depresiją.
Tarp suaugusiųjų abiejų lyčių asmenų padaugėjo suicidinių epizodų, miego ir atminties sutrikimų, nuovargio, nerimo, baimės, dirglumo.
„Budintis nerimas“, – taip užsitęsusią nežinios, neapibrėžtumo, grėsmingų pranešimų fiksavimo būseną, kuria jau kuris laikas gyvena visuomenė, apibūdino profesorė Virginija Adomaitienė. Ji pabrėžė, kad tokia užsitęsusio streso būsena lemia, jog žmogus netenka jėgų, motyvacijos, jaučiasi nuolat pavargęs, prislėgtas.
Apie lėtinį nuovargį kalbėjo ir vaikų ir paauglių psichiatras profesorius D.Leskauskas. Jo teigimu, vaikų ir paauglių grupėje ženkliai išaugo skaičiai tų, kuriems tapo sunku sutelkti dėmesį, prisiversti pradėti ir užbaigti užduotį.
Atskirti, ar tai bendro pandeminio fono nulemta psichologionė būsena, ar jau liga, nepabendravus su pacientu yra keblu. “Bendriniai patarimai duoda nedaug naudos, – įsitikinusi profesorė V.Adomaitienė. – Norint kalbėti apie efektyvią pagalbą, kiekvieną atvejį būtina įvertinti individualiai.”
“Mūsų, psichiatrų, nereikia bijoti. Mes norime padėti”, – kalbėjo LSMU Kauno klinikų gydytoja psichiatrė K.Dambrauskienė.
Diskusijos dalyviai paragino neužsiiminėti savigyda, bet prašyti šeimos gydytojo siuntimo ir kreiptis į psichiatrą. Tai neturi būti stigmatizuojama, lygiai kaip ir kreipimąsis į bet kurį kitą gydytoją specialistą.