x

Diagnostikos klinikos Klinikinė diagnostinė laboratorija

Adresas: Hipodromo g. 13

Darbo laikas: visą parą
Registracija tyrimams tel.:  (8 37) 342 170 ; (8 37) 200 401
Laboratorijos tel.: (8 37) 342 161 , (8 37) 342 292 , (8 37) 342 349

Diagnostikos klinikos vadovas
Mindaugas Gajauskas
Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja
Laimutė Daukšienė
Vyresnioji laborantė- administratorė
Rūta Jakimavičienė
Tel.(8 37) 342 161

Apie Diagnostikos kliniką

LSMU Kauno ligoninės Diagnostikos klinika (Hipodromo g.13) suformuota 2014 m. Ji susideda iš Patologijos, Radiologijos ir Endoskopijos skyrių bei Klinikinės diagnostinės laboratorijos.

Diagnostikos klinikoje sujungiami įvairūs diagnostiniai metodai – nuo laboratorinių, patologinių iki intervencinių endoskopinių bei radiologinių tyrimų. Modernias technologijas naudojanti specialistų komanda ypatingą dėmesį skiria prevencinių programų įgyvendinimui, pasitelkdama laboratorinių ir instrumentinių tyrimų arsenalą, užtikrina visapusišką pacientų sveikatos priežiūrą, ligų profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką.

Apie Klinikinę diagnostinę laboratoriją

Diagnostikos klinikoje paslaugas pacientams teikia Klinikinė diagnostinė laboratorija, kuriai priklauso Kraujo bankas. Pagrindinis laboratorijos tikslas – labiau priartinti laboratorinę diagnostiką bei transfuziologinę pagalbą prie pacientų ir klinicistų, sutelkiant paslaugas vienoje vietoje bei užtikrinant aukštą jų kokybę. Laboratorija, turėdama modernią techninę įrangą ir profesionalius darbuotojus, teikia aukščiausios kokybės paslaugas.

Mes stiprūs:

  • Modernia diagnostine aparatūra.
  • Inovatyvia automatizuota valdymo sistema.
  • Aukšta tarptautinio lygmens kokybės kontrole.
  • Patyrusi specialistų komanda.

Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekame

  • Bendruosius kraujo ir šlapimo tyrimus
  • Mikroelementų ir elektrolitų apykaitos tyrimus
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tyrimus
  • Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus
  • Skydliaukės hormonus, mažakraujystę atspindinčius rodiklius (geležį, feritiną, bendrąjį kraujo tyrimą)
  • Cukrinį diabetą įvertinančius tyrimus (gliukozę, glikuotą hemoglobiną)
  • Alerginius, infekcinius žymenis (specifinius alergenus, Ig E, Hepatitų B, C, ŽIV, sifilio, tuberkuliozės)
  • Reumatologinius bei autoimuninius rodiklius (vilkligės, vaskulitų diagnostikai)
  • Onkologinių ligų prevencinius žymenis (krūtų, kiaušidžių, kasos ir virškinamojo trakto, prostatos, įvairių lokalizacijų)
  • Krešėjimo sistemos tyrimus (prevencija, vartojant kraują skystinančius medikamentus: orfariną, hepariną, plavix (klopidogrelį) ir kt.)
  • Daugelį kitų rutininių tyrimų dėl bendros sveikatos būklės (baltymus, lipidogramą, vitaminą D ir kt.)

Tyrimai atliekami:

  • Įstaigos pacientams.
  • Pacientams pagal su kitomis įstaigomis sudarytas sutartis.
  • Individualiai į laboratoriją besikreipiantiems asmenims (mokama paslauga už prieinamą kainą).

Laboratorinių tyrimų rezultatai padeda:

  • Anksti diagnozuoti ligą.
  • Stebėti ligos progresavimą.
  • Gydyti ligą ir stebėti gydymo efektyvumą.

Tirkitės profilaktiškai ir išlikite sveiki!

Kaip pasiruošti tyrimams

Tyrimo kokybei užtikrinti ypatingai svarbu pateikti laboratorijai kuo kokybiškesnį ėminį. Rekomendacijų nepaisymas arba tik dalinis jų laikymasis gali turėti neigiamos įtakos tyrimų kokybei ir apsunkinti rezultatų interpretaciją.

Daug veiksnių (pvz.: lytis, amžius, rasė, bendra sveikatos būklė) gali paveikti tyrimo rezultatus. Todėl kas yra norma vienam žmogui, gali būti patologija kitam. Dažnai tyrimo rezultatus lemia paciento mityba, gyvenimo būdas, medikamentai, paskirti prieš tyrimą, ir tai, ar teisingai jie buvo vartojami, todėl pacientas gali būti prašomas nevalgyti ar negerti keletą valandų prieš tyrimą.

Kraujo laboratorinių tyrimų paėmimo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo paciento paruošimo tyrimui  bei nuo biologinių ir interferencinių veiksnių, veikiančių tyrimų rezultatus.

Bendrieji kraujo paėmimo reikalavimai laboratoriniams tyrimams:

  • 12 val. susilaikyti nuo valgio ir rūkymo;
  • 2 dienas susilaikyti nuo alkoholio;
  • ėminiai turėtų būti imami prieš kitas diagnostines ar terapines procedūras;
  • vengti psichologinio streso;
  • laikas nuo paėmimo iki pristatymo turi būti kuo trumpesnis.

Bendrieji reikalavimai:

  • šlapimas (rytinis) renkamas į plačiakaklį plastikinį vienkartinį indelį;
  • ruošdamasis rinkti šlapimą tyrimui, pacientas turėtų vandeniu apsiplauti išorinius lyties organus (nenaudoti jokių intymiosios higienos priemonių ar dezinfekcinių medžiagų) bei rankas nusiplauti su muilu ir vandeniu;
  • rinkti vidurinę šlapimo porciją apie 50-100 ml (pirmajai šlapimo porcijai ir po paėmimo likusiam šlapimui leisti tekėti į tualetą);
  • sausai nuvalyti išorinę indelio dalį, užsukti dangtelį;
  • ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką.
  • moterims menstruacijų metu šlapimo tyrimai neskiriami. Jei šlapimas tiriamas menstruacijų metu ar yra makšties išskyrų, apie tai nurodoma lydraštyje.

Bendrieji reikalavimai: išmatos tyrimui renkamos į plastikinį vienkartinį indelį:

  • išmatų reikia paimti ne iš vienos, bet iš keleto vietų (išmatų kiekis indelyje turėtų būti apie 5-15 g);
  • ant indelio užrašyti savo vardą ir pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką;
  • bendrasis koprologinis tyrimas atliekamas be specialaus paciento paruošimo. Bent 24 val. prieš tyrimą nenaudoti klizmų, žvakučių, simpatikotropinių, laisvinamųjų, bismuto ar bario preparatų, nes tai atsiliepia tyrimo kokybei.

Bendrieji reikalavimai:

  • skrepliai renkami į plačiakaklį plastikinį vienkartinį indelį ryte. Rūgščiai atsparių bakterijų (Pvz., tuberkuliozės mikobakterijų) tyrimui skrepliai renkami visą parą;
  • ruošdamasis rinkti skreplius tyrimui, pacientas turėtų virintu vandeniu gerai išskalauti burną (nenaudojant jokių papildomų burnos higienos ar dezinfekcinių priemonių);
  • atsikosėti į  vienkartinį indelį 2 – 3 kartus;
  • užsukti indelio dangtelį;
  • ant indelio užrašyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir ėminio surinkimo laiką.

Bendrieji reikalavimai (prieš einant pas ginekologą – akušerį):

  • nesišlapinti mažiausiai 2-3 val.;
  • nenaudoti intravagininių preparatų ne mažiau kaip 48 val.;
  • neplauti makšties ne mažiau kaip 24 val.;
  • atvykti 18-21 menstruacijų ciklo dieną (jei liga ne ūmi) ar tomis dienomis, kai nėra kraujavimo (jei liga ūmi).

Dėl detalesnės informacijos ar kitų tiriamųjų medžiagų (pvz., serozinių ertmių skysčio ar kt.) paėmimo informacijos kreiptis į gydantį ar laboratorinės medicinos gydytojus.

Mityba :

Rekomenduotina prieš tyrimą pacientui būti nevalgius 12 val. Mityba ir skysčių (kavos, stiprios arbatos, sulčių, gėrimų su gliukoze) vartojimas labiausiai gali paveikti klinikinės chemijos tyrimų rezultatus – riebus maistas padidins trigliceridų kiekį, dieta turtinga baltymais – amoniako, šlapalo kiekį; pavalgius padidėja – apie 50 % trigliceridų, 20% GOT, 15 % bilirubino, gliukozės, 10% GPT, kalio, baltymo, šlapalo, natrio, cholesterolio apie 3 %.

Laboratoriniai pokyčiai galimi ir po ilgesnio badavimo – po 48 val. badavimo mažėja baltymo, cholesterolio, trigliceridų, šlapalo, didėja – kreatinino koncentracija.

Kofeinas didina gliukozės kiekį, katecholaminų aktyvumą.

Alkoholis:

Nevartoti alkoholio bent 1-2 dienas prieš tyrimą. Išgėrus alkoholio vystosi hipoglikemija, ryškiausiai pagirių metu, padidėja laktatų, šlapimo rūgšties koncentracija, mažėja cholesterolio, padaugėja trigliceridų. Didelis alkoholio kiekis sumažina kraujo krešėjimą, mažas – padidina. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia kepenų fermentų, ypatingai γGT, GOT, padidėjimą.

Rūkymas:

1 val. prieš tyrimą nerūkyti, nes parūkius didėja riebiųjų rūgščių, aldosterono, kortizolio kiekis. Pastovus rūkymas veikia leukocitų kiekį, kai kurių forminių elementų aktyvumą, rūkymas iškreipia glikemijos rezultatus.

Amžius:

Amžiaus bėgyje kinta kai kurių analičių koncentracijos (šarminės fosfatazės aktyvumas didžiausias 12 – 14 metų, cholesterolio ir jo frakcijų pokyčiai – senėjimo proceso išraiška), todėl, vertinant tyrimų rezultatus, visada reikėtų atkreipti dėmesį į ligonio amžių.

Fizinis aktyvumas:

Vengti fizinio krūvio ir streso, nes po fizinio krūvio padidėja kai kurių fermentų aktyvumas (GOT, GPT iki 2 kartų, sportuojant didėja hormonų koncentracija, leukocitų kiekis, mažėja gliukozės), energingai treniruojantis šlapime gali atsirasti eritrocitų.

Streso metu padidėja hormonų – aldosterono, adrenalino, kortizolio, renino, somatotropino koncentracija, taip pat padidėja albumino, fibrinogeno, gliukozės koncentracija.

Aukštis:

Pakilus į neįprastą aukštį virš jūros lygio padidėja hemoglobino, hematokrito dydis, didėja C-reaktyvinio baltymo, šlapalo, kreatinio koncentracijos.

Kūno padėtis:

Geriausia kraują paimti pacientui gulint ar sėdint.

Keičiant kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią, vanduo pereina į intersticinį audinį iš kraujagyslių, todėl sumažėja plazmos tūris ir atvirkščiai procesas vyksta keičiant kūno padėtį iš stovimos į gulimą. Nuo kūno padėties priklauso eritrocitų, hemoglobino, hematokrito kiekis, GOT, šarminės fosfatazės aktyvumas.

Lytis ir menstruacinis ciklas:

Veikiant specifiniams lytiniams hormonams, normali daugelio medžiagų koncentracija vyrų ir moterų organizme skiriasi.

Moterų tyrimų rezultatams turi įtakos fiziologiniai faktoriai. Moters ciklo įvairių fazių metu esti skirtingos kai kurių medžiagų koncentracijos: ovuliacijos fazėje aldosterono koncentracija plazmoje 2 kartus didesnė nei folikulinėje, cholesterolio koncentracija žymiai sumažėja ovuliacijos metu.

Medicininės procedūros:

Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių, ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos ar kitų diagnostinių procedūrų. Pooperaciniu laikotarpiu padidėja kai kurių fermentų aktyvumas (GO, CK), CRB, fibrinogeno koncentracija, kartais – šlapalo, cholesterolio koncentracijos.

Infuzijos ir transfuzijos turi ženklią įtaką įvairioms analitėms (dėl kraujo praskiedimo medžiagų koncentracijos mažėja).

Paros laiko įtaka:

Kai biologinė medžiaga netolygiai pasiskirsčiusi serume ir kraujo forminiuose elementuose, jos koncentracija priklauso nuo hematokrito, kuris priklauso nuo kūno padėties – ryte tokios medžiagos koncentracija yra mažesnė nei antroje dienos pusėje, pvz.,  kalio, baltymo. Ypač svyruoja geležies, bilirubino koncentracija (ryte aukštesnės, nei vakare).

Vaistų ir narkotikų poveikis:

Rekomenduojama tyrimus atlikti prieš pradedant vartoti vaistus arba jei leidžia paciento būklė 24 val. nevartoti, kadangi vaistų poveikis gali labai iškreipti tyrimų rezultatus ir bus neteisingai įvertinami ieškomų medžiagų kiekiai. Pavyzdžiui, naudojant vitaminą C, randama mažesnė bilirubino koncentracija, gali būti iškreiptas šlapimo tyrimas. Ypač jautrūs medikamentams fermentai, kraujo krešumo faktoriai, antinksčių žievės hormonai, gliukozė, šlapimo rūgštis.

Vartojant narkotinius preparatus, biologiniai rodikliai taip pat kinta. Pvz., vartojant morfiną, didėja amilazės, kepenų fermentų aktyvumas, skydliaukės hormonų pakitimai, mažėja insulinas ir t.t.