PROJEKTO SANTRAUKA
Projekto pavadinimas – Nėščiųjų priežiūros kokybės pagerinimas Lenkijos – Lietuvos pasienyje
Projekto numeris – LT-PL-1R-051
Projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo Interreg V-A Lietuva – Lenkija bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
Programos prioritetas – 3 prioritetas „Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir bet kokia diskriminacija“
Įgyvendinimo laikotarpis – 2017-01-01 – 2018-06-30
Bendra projekto vertė – 1.000.000 Eur, ES dalis – 850.000 Eur
LSMU Kauno ligoninės dalis – 505.325 Eur
Projekto vykdytojas (pagrindinis partneris) – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė.
Projekto partneris – Suvalkų daktaro Liudviko Rydygerio regionine ligoninė (Lenkija).
Trumpas projekto aprašymas
Socialinės atskirties grupei priklausančios nėščiosios dažnai išgyvena psichologinę krizę, siekia nutraukti nėštumą. Joms būtina pagalba, bet abiejuose regionuose šioms moterims ji yra menkai prieinama. Efektyvios psichologinės ir akušerinės pagalbos sistemos, kuri padėtų nėščiosioms jaustis saugiau, nebuvimas lemia daugybę socialinių problemų. Šiuo projektu siekiama ilgalaikio šių socialinės ir sveikatos priežiūros problemų sprendimų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione sukuriant būtiną infrastruktūrą. Projekto tikslinės grupės: 1) Kauno ir abiejų šalių pasienio regionų gyventojos, neturinčios artimųjų palaikymo ir neapsisprendusios išnešioti kūdikį bei gimdyti; 2) socialiniai darbuotojai ir psichologai, dirbantys su šiomis moterimis. Projekto tikslas – sukurti sistemą, kuri identifikuotų ir pasiektų nėštumo nutraukimo siekiančias nėščiąsias, suteikti joms individualią psichologinę, socialinę ir medicininę pagalbą bei įdiegti prevencinę programą abiejų partnerių teritorijose. Projekto metu įsigyta medicininė įranga, gimdyklų ir kitų patalpų medicininiai baldai, pritaikyta abiejų ligoninių infrastruktūra ambulatorinėms krizėje esančių nėščiųjų konsultacijoms, pagerintos visų nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros sąlygos abiejose ligoninėse, pasinaudota žymių specialistų iš Londono ir Vienos universitetinių ligoninių patirtimi suteikiant pagalbą neplanuotai pastojusioms moterims, taikant naujus diagnostikos ir gydymo metodus akušerijoje ir neonatologijoje bei pagerinti darbo su ultragarso diagnostine įranga įgūdžiai.
Apie projekto veiklas išsamiai vaizdo reportaže.
LSMU Kauno ligoninės projekto koordinatorė Milda Valakevičiūtė.
Pagrindinis projekto vykdytojas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, kartu su 22 partneriais visoje Lietuvoje įgyvendino projektą, kurio tikslas – Pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje.
Projekto uždaviniai:
Projekto metu buvo nupirkta ir Respublikinei Kauno ligoninei panaudos būdu perduota naudojimui įvairios medicininės įrangos už 349.658 Eur. Įsigytos įrangos sąrašas:
Projektas finansuotas iš 2011-2017 m. Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ lėšomis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto tikslas: Pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams bei sumažinti aplinkos taršą.
Projekto uždaviniai:
Įgyvendinant projektą buvo vykdomos šios veiklos:
Projekto biudžetas – 485.353,91 Eur, iš jų paramos lėšos – 412.550,82 Eur (85 proc.).
Projektas “Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikoje, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams” finansuotas iš 2011-2017 m. Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, programos „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ lėšomis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto kontekstas
Šiuo metu ligoninėje (Hipodromo g. 13, Kaune) eksploatuojami penki liftai. Du iš jų sumontuoti dar 1972 ir 1975 metais. Šių liftų įrengimai paseno, jie susidėvėjo ir gamyklose jau seniai nebegaminamos tokio tipo liftų detalės ir mazgai. Liftuose susidėvėjo elektros įranga, elektros instaliacija ir mechaninė dalis. Dėl to šiuos liftus būtina pakeisti artimiausiu metu.
Projekto tikslas – užtikrinti prieinamų ir savalaikių transportavimo liftu paslaugų teikimą pacientams ir darbuotojams, tokiu būdu užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų operatyvumą bei pacientų saugumą.
Projekto uždaviniai
Projekto biudžetas – 421 766 Lt
Respublikinė Kauno ligoninė naudojo medicininių atliekų nukenksminimo įrenginį, kuris buvo visiškai fiziškai nusidėvėjęs. Senasis įrenginys buvo įsigytas ir pradėtas eksploatuoti dar 2005 metais. Juo buvo nukenksminamos pavojingos atliekos (vienkartiniai švirkštai, drenai, biologinių skysčių surinkėjai, tvarsliava, operaciniai ir gimdymų apklotai, operacinės atliekos ir kt.). Įrenginys dažnai gedo, jo remontui buvo išleidžiama nemažai lėšų. Dėl didelės įrenginio apkrovos, jis moraliai ir fiziškai paseno ir nebeužtikrino reikiamo efektyvumo. Įrenginiu nukenksmintos atliekos nebuvo smulkinamos, turėjo pirminę formą, buvo lengvai atpažįstamos, turėjo aštrių detalių.
Prie Respublikinės Kauno ligoninės prijungus kitas sveikatos priežiūros įstaigas ženkliai išaugo susidariusių medicininių atliekų kiekis. Nuo 2005 m. iki 2014 m. ligoninėje ir jos struktūriniuose padaliniuose susidariusių medicininių atliekų kiekis išaugo daugiau kaip 2 kartus nuo 9,8 iki 21,5 tonos.
Siekdama šiuolaikiškai nukenksminti didėjantį pavojingų medicininių atliekų kiekį, Respublikinė Kauno ligoninė įsigijo medicininių atliekų nukenksminimo įrenginį, kuriuo pavojingos medicininės atliekos nukenksminamos drėgmės ir karščio metodu, kai dėl drėgmės ir karščio 151ºC temperatūroje vykstant cheminei reakcijai žūva mikroorganizmai. Skirtingai negu kituose tos pačios paskirties įrenginiuose, įrenginyje sąlygos sterilizacijai sukuriamos nenaudojant slėgio.
Pasibaigus nukenksminimo procesui gaunamas dehidratuotas, iki 5-10 milimetrų dydžio dalelių susmulkintas produktas, neturintis nemalonaus kvapo, aštrių arba atpažįstamų dalių, tinkamas saugojimui ir transportavimui. Po apdorojimo atliekos būna praradusios vidutiniškai iki 70 proc. pirminio tūrio ir vidutiniškai iki 30% masės. Adatos ir kiti aštrūs ir metaliniai daiktai po apdorojimo būna įgavę smulkių granulių pavidalą su užapavalintais, neaštriais kraštais. Tokiame būvyje perdirbtos atliekos toliau tvarkomos kaip nepavojingos medicininės atliekos. Respublikinė Kauno ligoninė visas nukenksmintas medicinines atliekas perduoda sudeginimui.
Įgyvendindama projektą ligoninė siekė iš esmės atnaujinti medicininių atliekų nukenksminimo įrangą pakeičiant ją modernesniu įrenginiu, galinčiu aptarnauti visus Respublikinės Kauno ligoninės struktūrinius padalinius, išsibarsčiusius po Kauno regioną, ir tinkamai nukenksminti ir sutvarkyti kasmet augančius pavojingų atliekų kiekius.
Bendra projekto vertė – 170.658,40 Eur, iš jų 118.096 Eur subsidiją skyrė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Likusias lėšas (52.562,40 Eur) skyrė Respublikinė Kauno ligoninė.
Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis.
Projekto tikslas – siekti sumažinti energijos suvartojimą ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Projekto uždaviniai
Projekto veiklos
Projekto esmė – siekti šiluminės energijos suvartojimo ekonomijos laikantis energetinio saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Vadovaujantis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninė “Energijos vartojimo audito ataskaita” šis rekonstravimo priemonių paketas: išorės sienų apšiltinimas, langų keitimas naujais, lauko durų keitimas naujomis, stogo renovacija, grindų ant grunto šiltinimas, dalinis rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas ir šildymo sistemos renovacija duoda maksimalų šiluminės energijos sutaupymą. Šie išorinių atitvarų rekonstravimo darbai tieisiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti jų šilumines charakteristikas. Vadovaujantis energetinio audito pateiktomis rekomendacijomis šis vidutinių investicijų rekonstravimo priemonių paketas leistų įstaigai ne tik sutaupyti 47,29 % (170,78 MWh) per metus nuo ankstesnių šiluminės energijos išlaidų, bet ir pagerintų viso pastato būklę bei estetiką. Šis projektas atitinka energetinio saugumo reikalavimus, nes mažina šiluminės energijos suvartojimą, projektas atliekamas sveikatos priežiūros gydymo įstaigoje. Įgyvendinus projektą, pastatai bus naudojami efektyviai, o energijos suvartojimas bus minimalus. Viena iš projekto veiklų yra stogo rekonstrukcija, kurios metu bus pašalinta sena, asbencementinio šiferio stogo danga ir taip bus mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, pacientams turintiems psichikos sutrikimų, sergantiems tuberkuliozę bei personalui, Žiegždrių gyventojams.
Projekto pradžia – 2009 m. birželio 19 d.
Projekto pabaiga – 2012 m. liepos 31 d.
Projekto biudžetas – 1 261 101 Lt.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę “Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu”.
Projekto “Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas” iniciatorius – Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesine sąjunga, įgyvendina šį projektą , siekiant skatinti socialinę partnerystę ir kolektyvinius darbo santykius asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Projekte dalyvauja 11 asmens sveikatos priežiūros įstaigų:
Projekto pradžia – 2012- 02- 21
Projekto pabaiga – 2013- 08- 31
Projekto tikslas
Ugdyti sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir darbuotojų socialinės partnerystės gebėjimus, skatinti kolektyvinius darbo santykius.
Projekto uždaviniai
Įgyvendinimas
Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atlikta anketinė darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo 383 darbuotojai. Darbuotojų buvo klausta ar kolektyvinės sutarties sudarymas įstaigoje pagerintų darbo aplinką ir tarpusavio santykius. 25,3 proc. darbuotojų mano, kad pagerintų, 14,8 proc. mano, kad nepagerintų, o 59,9 proc. proc. neturi nuomonės šiuo klausimu (tai rodo, kad darbuotojai mažai žino apie kolektyvinius darbo principus, kolektyvines sutartis). Tačiau net 77,5 proc. respondentų mano, jog reikia vystyti socialinį dialogą darbo santykiuose. Apklausoje dalyvavę darbuotojai mano, kad socialinis dialogas padėtų ugdyti pasitikėjimą vieni kitais, gerinti bendražmogiškus santykius, siekti bendro susitarimo darbo sąlygų gerinimo klausimais.
Ligoninė, dalyvaudama projekte „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas“, siekia pakeisti nusistovėjusią tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų nuomonę, skatinti socialinę partnerystę, ugdyti vieningą komandą, kuri padėtų spręsti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės problemas, gerinti įstaigos veiklą bei darbuotojų darbo sąlygas.
Projekto pagrindinė veikla – darbuotojų ir darbdavių mokymai, kurių metu rengiami kolektyvinių sutarčių, dvišalių komisijų, saugos ir sveikatos komitetų steigimo projektai. Mokymų temos, pasirinktos tikslingai, kad būtų galima įgyvendinti projekto tikslus: mokomasi darbo teisės pagrindų, kolektyvinės sutarties ypatumų sveikatos priežiūros sistemoje, prieštaravimų ir konfliktų valdymo, darbų saugos, interesų suvokimo ir derybų. Šiuo metu įvairiuose mokymuose jau sudalyvavo apie 230 Respublikinės Kauno ligoninės darbuotojų.
Projekto rezultatai
Projekto pabaigoje bus pasirašytos 8 kolektyvinės sutartys, įsteigti 4 Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, įsteigtos 3 dvišalės komisijos.
Socialinis meno projektas „Menas žmogaus gerovei“, siekiantis plėtoti bendradarbiavimą tarp kultūros, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sričių, dėl bendro intereso – žmogaus gerovės.
Projektas vyko 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn.
“Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės centrinės sterilizacinės įrengimas” | 1443 tūkst. Eur | 2008-2015 |
“Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus, Baltijos g. 120, Kaune, renovacija” | 348 tūkst. Eur | 2015-2015 |
“Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės (Josvainių g. 2) teritorijos kelių, pėsčiųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcija ir kapitalinis remontas” | 169 tūkst. Eur | 2014-2 |
„Vidurio ir vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ | 60 tūkst. Eur | 2011-2011 |
„Kauno klinikinės ligoninės pacientų klinikinės informacijos ir medicininių veiklos procesų valdymo elektroninių paslaugų ir priemonių diegimas“ | 695 tūkst. Eur | 2012-2015 |
„VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės infrastruktūros modernizavimas ir medicinos paslaugų plėtra“ | 1140 tūkst. Eur | 2011-2013 |
„VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės infrastruktūros, skirtos priėmimo-skubios pagalbos, dienos chirurgijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugoms teikti, gerinimas“ | 1204 tūkst. Eur | 2009-2011 |
„Energiją tausojančių technologijų, įdiegimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams” | 2200 tūkst. Eur | 2015-2016 |
„Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ | 290 tūkst. Eur (remontas) | 2012-2016 |
„Energiją tausojančių technologijų įdiegimas P. Mažylio gimdymo namuose (VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialas), teikiančiuose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ | 507 tūkst. Eur | 2013-2016 |
„VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų Kaune, V. Putvinskio g. 3, lifto pakeitimas nauju“ | 52 tūkst. Eur | 2017-2017 |
„LSMU rezidentūros bazių modernizavimas, siekiant studijų aplinkos tobulinimo (REZ-MOD)“ | 100 tūkst. Eur | 2017-2018 |
„Atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje“ | 1314 tūkst. Eur | 2017-2019 |
LSMU Kauno ligoninė
Dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems
PROGRAMĖLĖS KŪRĖJŲ ŽODIS
Atitikties statusas
Mes esame įsitikinę, kad naudojimasis internetu turėtų būti prieinamas visiems, todėl nuosekliai siekiame, kad svetainėmis galėtų naudotis plačiausia galima auditorija, nepriklausomai nuo aplinkybių ir gebėjimų.
Įgyvendindami šį norą, siekiame kuo griežčiau laikytis pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) turinio prieinamumo gairių 2.1 (WCAG 2.1) AA lygiu. Šios gairės nurodo, kaip žiniatinklio turinį galima padaryti prieinamą žmonėms su įvairaus pobūdžio negalia. Atitiktis šioms gairėms padeda užtikrinti, kad puslapis prieinamas visiems: akliesiems, žmonėms su judėjimo, regos, pažintinių funkcijų ir kitais sutrikimais.
Šioje svetainėje naudojamos įvairios technologijos, skirtos ją padaryti kuo prieinamesnę bet kuriuo metu. Naudojame prieinamumo sąsają, leidžiančią asmenims su specifine negalia pritaikyti svetainės UI (naudotojo sąsają) ir dizainą prie savo asmeninių poreikių.
Be to, svetainėje naudojama AI paremta funkcija, kuri nuolat optimizuoja svetainės pritaikymo lygį. Ši funkcija atkuria svetainės HTML, pritaiko jos funkcijas ir veikimą ekranų skaitytuvams, kuriuos naudoja aklieji, ir klaviatūros funkcijas, naudojamas žmonių su judėjimo sutrikimais.
Jei pastebėjote gedimų ar turite funkcijų pagerinimo idėjų, mielai su jomis susipažinsime.
Ekrano skaitytuvai ir valdymas klaviatūra
Interneto svetainėje įdiegta ARIA atributų (angl. Accessible Rich Internet Applications) technologija, kad užtikrintume, jog akli naudotojai, besinaudojantys ekranų skaitytuvais, galėtų skaityti svetainės tekstus ir naudotis jos funkcijomis. Kai tik naudotojas su ekrano skaitytuvu patenka į svetainę, jis tuoj pat gauna priminimą įsijungti Aklumo režimo profilį, kad galėtų efektyviai naršyti ir naudotis svetaine. Apačioje pateikiame informaciją, kaip mūsų svetainėje užtikrinamos kai kurios svarbios ekranų skaitytuvų funkcijos:
Vartotojai taip pat gali naudoti sparčiuosius klavišus, tokius kaip „M“ (meniu), „H“ (antraštės), „F“ (formos), „B“ (mygtukai) ir „G“ (grafika), norėdami pereiti į specifinius elementus.
Šioje svetainėje palaikomi režimai
Papildomas UI, dizaino ir skaitomumo pritaikymas
Naršyklės ir pagalbinės technologijos suderinamumas
Programėlė suderinama su įvairiausiomis naršyklėmis, kad naudotojai galėtų rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Įdėjome daug pastangų, kad programėlė būtų palaikoma pagrindinių sistemų, kurios sudaro 95 % rinkos, įskaitant Google Chrome, Mozilla Firefox, Apple Safari, Opera, Microsoft Edge, JAWS, NVDA (ekrano skaitytuvai), tiek Windows, tiek MAC naudotojams.
Pastabos ir komentarai
Nepaisant mūsų dėtų pastangų leisti lankytojams prisitaikyti šią svetainę pagal savo poreikius, vis tiek gali būti puslapių ar svetainės dalių, kurios nėra iki galo pritaikytos, kurias šiuo metu bandome pritaikyti ar joms dar neturime tinkamo techninio sprendimo. Nuolat geriname svetainės prieinamumą pridėdami ar atnaujindami įvairias funkcijas ir vystydami bei pritaikydami įvairias technologijas. Tai darome tam, kad skirtingų poreikių naudotojai galėtų optimaliai naudotis svetaine ir jos pritaikymas žengtų koja kojon su technologine pažanga.